Kiekvieną rytą – tabletė. Kas pusmetį – tyrimai. Cholesterolis vis tiek svyruodavo ties riba. Gydytoja žiūrėjo į rezultatus ir klausinėjo apie mitybą, sportą, stresą. Viskas lyg ir tvarkoje, bet skaičiai nenorėjo kristi.
Tą dieną ji paklausė: „Ar valgai artišokus?”
Pagalvojau, kad juokauja. Artišokai – tai kažkas iš prancūziškų restoranų, ne iš mano virtuvės.
„Štai tau namų darbai,” pasakė gydytoja ir užrašė ant lapelio vieną žodį. „Mėnesį valgyk bent du kartus per savaitę. Paskui pakalbėsim.”
Daržovė, kurią mokslininkai tyrinėja rimčiau nei manėme
Artišokas – ne egzotika ir ne prabanga. Tai viena iš seniausių Europoje auginamų daržovių, kurią jau senovės graikai naudojo virškinimo problemoms.
Šiandien turime daugiau nei anekdotus. Keletas atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų parodė, kad artišokų lapų ekstraktas per penkias–trylika savaičių sumažina bendrąjį ir MTL cholesterolį. Ne drastiškai, bet pakankamai, kad gydytojai pradėtų jį rekomenduoti kaip papildomą priemonę.
Veikia flavonoidai – ypač luteolinas – ir cinarinas, kuris skatina tulžies gamybą. O tulžis padeda organizmui apdoroti riebalus ir šalinti cholesterolį.
Trys naudos, kurias pajutau pats
Po mėnesio grįžau pas gydytoją su naujais tyrimais. MTL cholesterolis nukrito aštuoniais punktais. Ne tabletės – jos liko tos pačios. Pasikeitė tik artišokai du kartus per savaitę.
Bet cholesterolis – ne vienintelė nauda.
Virškinimas pagerėjo per savaitę. Artišoke yra inulino – prebiotinės skaidulos, kuri maitina gerąsias žarnyno bakterijas. Po kelių dienų dingo įprastas pūtimas po pietų. Reguliarumas tapo tikrai reguliarus.
Kepenys pradėjo dirbti geriau. Artišokas skatina tulžies gamybą, o tai palengvina kepenų darbą. Tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti kepenų fermentų kiekį ir padėti esant riebalinei kepenų ligai.
Cukrus kraujyje stabilizavosi. Tai pastebėjau ne iš tyrimų, o iš savijautos – nebėra staigių energijos kritimų po pietų. Mokslas patvirtina: artišokas gali šiek tiek sumažinti gliukozę nevalgius ir pagerinti jautrumą insulinui.
Kaip valgyti, kad veiktų
Gydytoja paaiškino paprastą taisyklę: vienas vidutinis virtas artišokas suteikia apie dešimt gramų skaidulų. Tai trečdalis dienos normos viename patiekale.
Paprasčiausias būdas – virti dvidešimt penkias–trisdešimt minučių, kol lapai lengvai atsiskiria. Valgyti su alyvuogių aliejumi ir citrina. Širdis – minkščiausia dalis – tinka salotoms, makaronams, omletams.
Pradėti verta palaipsniui. Inulinas fermentuojasi žarnyne, todėl per daug iš karto gali sukelti dujų. Vienas artišokas pirmą savaitę, du – antrą.
Kas nenori valgyti pačios daržovės, gali rinktis artišokų lapų ekstraktą. Tyrimuose naudotos dozės – nuo trijų šimtų dvidešimties iki tūkstančio aštuonių šimtų miligramų per dieną.
Kam artišokai netinka
Ši daržovė saugi daugumai, bet yra išimčių.
Žmonės, alergiški astrinių šeimos augalams – saulėgrąžoms, ramunėlėms, kiečiams – gali reaguoti ir į artišokus. Turintiems tulžies pūslės akmenų ar tulžies latakų problemų artišokas gali sukelti priepuolį, nes skatina tulžies tekėjimą.
Vartojantys kraujospūdį mažinančius vaistus turėtų stebėti rodiklius – artišokas gali sustiprinti poveikį. Nėščioms ir žindančioms trūksta tyrimų, todėl geriau susilaikyti arba pasitarti su gydytoju.
Viena daržovė, kuri dirba už tris
Praėjo pusmetis. Cholesterolis nukrito dar keliais punktais. Gydytoja sumažino vaistų dozę – pirmą kartą per dvidešimt metų.
Nesakau, kad artišokas pakeis vaistus. Jis – ne stebuklas ir ne panacėja. Bet kaip papildoma priemonė šalia mitybos, sporto ir gydytojo nurodymų – veikia.
Dabar kiekvieną savaitgalį ant stalo – bent vienas artišokas. Keista, bet ta prancūziška egzotika tapo įprastu patiekalu. O svarbiausia – tyrimai rodo tai, ką jaučiu: mažiau cholesterolio, geresnis virškinimas, stabilesnis cukrus.
Kartais geriausias vaistas auga ne laboratorijoje, o darže.
