Kiekvieną rytą ta pati scena – išgeriu puodelį žolelių arbatos ir nusiunčiu tirščius tiesiai į šiukšliadėžę. Taip dariau metus, kol vieną popietę fitoterapeutė Rasa pastebėjo, ką išmetu. Jos reakcija mane sustabdė vietoje.
„Palauk, tu rimtai tai meti lauk?” – paklausė ji, pakeldama antakį.
„Na, o ką su jais daryti?” – gūžtelėjau pečiais.
„Aš su tais pačiais lapeliais ir grindis plaunu, ir gėles tręšiu, ir veidą garinuosi,” – atsakė Rasa ir paėmė iš mano rankų maišelį. „Ateik, parodysiu.”
Ne visos arbatos tam tinka
Pirmiausia Rasa paaiškino esminį dalyką – negalima imti bet kokios arbatos ir tikėtis rezultatų. Kai kurios tiesiog pakenks.
„Paprastos juodosios ir žaliosios arbatos – universalios,” – aiškino ji. „Grindims, augalams, kvapniems maišeliams. Ramunėlės stabilizuoja dirvos mikrobiotą ir ramina odą. Pipirmėtė gaivina be perteklinio rūgštumo.”
„O ko vengti?” – paklausiau.
„Arbatų su dirbtiniais kvapais, sintetiniais dažikliais ar eteriniais aliejais kaip eukaliptas. Vaisių mišiniai su cukrumi ar saldikliais – blogiausias pasirinkimas, nes skatina pelėsį ir traukia kenkėjus.”
Grindys sužibo be chemijos
Pirmasis eksperimentas – grindų valymas. Užplikinau saują žaliosios arbatos, palaukiau kol atvės, ir nuvaliau virtuvės grindis.
Vyras grįžo iš darbo ir sustojo tarpduryje. „Kuo čia kvepia? Kažkas kitaip,” – pasakė apžvelgdamas virtuvę. Kai paaiškinau, tik palingavo galvą: „Ir dar sakei, kad tau trūksta valiklio.”
Arbatos taninai suteikia lengvų antimikrobinių savybių, todėl puikiai tinka kasdieniam valymui. Dabar šį tirpalą naudoju ir stalviršiams – vienas užplikymas, ir turiu natūralų valiklį be jokių papildomų išlaidų.
Trys augalai, kurie tai pamėgo
Rasa perspėjo – ne visiems augalams tai patiks. Rūgštų mėgstančios rūšys reaguoja geriausiai.
Mano azalija po mėnesio arbatos nuovirų atgijo taip, lyg būtų persodinta į naują žemę. Hortenzijos lapai tapo ryškesni. Net citrusinis medelis balkone pradėjo leisti naujus ūglius.
Mama pamatė ir nustebo: „Ką tu darai su ta azalija? Maniškė visai nyksta, o tavoji kaip iš katalogo.”
„Arbata laistau,” – atsakiau. Ji tik nusijuokė, manydama, kad juokauju.
Veido garinimas, kuris nieko nekainuoja
Paskutinė Rasos gudrybė – namų SPA su ta pačia arbata.
„Ramunėlių nuoviras puikiai tinka veido garinimui, kai oda sudirgusi,” – paaiškino ji. „Pipirmėtė tonizuoja ir gaivina. Net jau panaudota arbata, kuri nebetinka gerti, vis dar išlaiko pakankamai augalinių junginių.”
Išbandžiau tą patį vakarą. Atvėsintą arbatą įpyliau į vonią – oda tapo minkštesnė, o aš pati atsipalaidavau be jokių brangių produktų.
Kaip pradėti jau šiandien
Sistema paprasta. Išnaudotus arbatos lapelius rūšiuoju pagal tipą – juoduosius ir žaliuosius sodui, ramunėles odai, pipirmėtę gaivumui.
Džiovintus lapelius laikau sandariame indelyje. Mažus audinius maišelius dedu į spintas – sugeria kvapus geriau nei bet koks pirktas gaiviklis.
Draugė neseniai pamatė mano sistemą ir paklausė: „Ir kiek tu sutaupai per mėnesį?” Suskaičiavau – valikliams, trąšoms ir veido procedūroms išleisdavau apie 30 eurų. Dabar beveik nieko.
Kiekvieną kartą, kai ruošiu arbatą, žinau – tai tik pirmas jos gyvenimas. Laukia dar bent du.
