Šaltuoju metų laiku dauguma lietuvių stengiasi reguliariai vėdinti patalpas – ir tai teisinga. Tačiau ne visi žino, kad netinkamas vėdinimas žiemą gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Pernelyg ilgai atverti langai arba nuolatinis jų laikymas pravertus kelia problemų, kurių daugelis net neįtaria.
Kalbame ne tik apie šildymo sąskaitas. Netinkamai vėdinant kenčia ir sienos, ir sveikata, ir kambario mikroklimatas. Tad kiek tiksliai reikia vėdinti, kad namuose oras būtų sveikas, o šilumos nuostoliai – minimalūs?
Kodėl nuolatinis lango pravertimas – blogiausia idėja
Įprotis laikyti langą nuolat pravertą yra viena dažniausių lietuvių klaidų žiemą. Atrodo, kad taip į kambarį nuolat patenka šviežias oras, tačiau realybė kitokia. Pro pravertą langą oras keičiasi labai lėtai, o sienos ir langų rėmai aplink plyšį nuolat aušta. Tai sukuria idealias sąlygas pelėsiui atsirasti – ypač kampuose ir prie langų angokraščių.
Be to, nuolat pravertas langas žiemą reiškia nuolatinį šilumos nutekėjimą. Radiatoriai dirba visu pajėgumu, tačiau šiluma tiesiog išeina pro langą. Rezultatas – didesnės šildymo sąskaitos ir jokios realios naudos oro kokybei.
Teisingas būdas: trumpai, intensyviai ir reguliariai
Specialistai vienareikšmiškai rekomenduoja trumpą intensyvų vėdinimą – vadinamąjį prapūtimą. Tai reiškia, kad langai atidaromi plačiai kelis kartus per dieną, idealiu atveju sukuriant skersvėjį, kai atidaryti langai keliuose kambariuose vienu metu.
Žiemą, kai lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas didelis, oro mainai vyksta ypač greitai. Todėl pakanka vos 3–5 minučių. Per tą laiką oras kambaryje visiškai pasikeičia, tačiau sienos ir baldai nespėja atvėsti. Vasarą vėdinti galima šiek tiek ilgiau – iki 15–20 minučių.
Kiek kartų per dieną reikia vėdinti
Optimalus skaičius – 3–4 kartai per dieną. Be to, būtina vėdinti iškart po veiklų, kurios kelia daug drėgmės: po dušo, virtuvėje gaminant maistą arba džiovinant skalbinius patalpose. Ryte taip pat verta pravėdinti miegamąjį, nes per naktį žmogus iškvėpuoja nemažai drėgmės.
Svarbi taisyklė: vėdinimo metu radiatorius geriau prisukti, o baigus vėdinti – vėl įjungti. Taip energija nenaudojama veltui.
Drėgmė – rodiklis, kurį verta stebėti
Sveikam patalpų mikroklimatui palaikyti santykinė oro drėgmė turėtų siekti nuo 40 iki 60 procentų. Jeigu drėgmė viršija 60 procentų – didėja pelėsio rizika. Jeigu nukrenta žemiau 40 procentų – džiūsta gleivinės, dirginamos kvėpavimo takų viršutinės dalys, didėja peršalimo tikimybė.
Paprastas ir nebrangus higrometras padės stebėti drėgmės lygį namuose. Jei drėgmė nuolat per žema, verta vėdinti trumpiau, o jei per aukšta – vėdinti dažniau ir intensyviau.
Papildomi įrankiai tiems, kas nori tikslumo
Kas nori vėdinti dar protingiau, gali įsigyti CO₂ matuoklį. Šis prietaisas rodo anglies dioksido koncentraciją patalpoje ir signalizuoja, kai oras tikrai „nusibaigia” ir laikas atidaryti langus. Tai padeda vėdinti tiksliai pagal poreikį, nešvaistant energijos.
Trumpai tariant: žiemą geriau vėdinti rečiau, bet intensyviai, nei laikyti langus nuolat praverstus. Kelios minutės plačiai atvertų langų keletą kartų per dieną – ir kambariai lieka sveiki, sienos sausos, o šildymo sąskaitos nekyla į viršų.
