Net ir sveikai besimaitinantys žmonės gali netyčia sukelti uždegimą dėl tam tikrų maisto produktų derinių. Didelio glikemiškumo angliavandeniai ir sotieji riebalai sukelia sustiprėjusią insulino reakciją ir oksidacinį stresą. Pieno produktai, vartojami su glitimu, gali padidinti jautrių asmenų žarnyno pralaidumą. Kai kuriems žmonėms sąnarių skausmas gali sustiprėti dėl naktinių kopūstų kartu su baltymais. Vaisių valgymas po daug baltymų turinčių patiekalų gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti fermentaciją. Suprasdami šiuos probleminius derinius, galėsite rinktis strategiškesnius maisto produktus, kurie padeda, o ne kenkia sveikatingumo tikslams.
Maisto produktų derinimo ir uždegiminės reakcijos mokslas
Nors maisto derinimo sąvoka įvairiose tradicinės medicinos sistemose praktikuojama jau šimtmečius, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais pradedamas nagrinėti jos ryšys su uždegiminiais organizmo procesais.
Tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktų deriniai kai kuriems žmonėms gali sukelti sustiprėjusią uždegiminę reakciją. Pavyzdžiui, vartojant daug glikemijos turinčius angliavandenius su perdirbtais riebalais, gali sustiprėti insulino šuoliai ir vėlesni uždegiminiai žymenys. Taip pat gyvūninės kilmės baltymų maišymas su krakmolingu maistu gali sulėtinti virškinimą ir padidinti žarnyno pralaidumą, todėl gali padidėti uždegimą sukeliančių junginių poveikis.
Mitybos specialistai dabar rekomenduoja strategiškai derinti maisto produktus, atsižvelgiant į virškinimo fermentų suderinamumą ir maistinių medžiagų sinergiją, kad būtų sumažinta uždegiminė našta organizmui.
Didelio glikemiškumo angliavandeniai ir sotieji riebalai: tobula uždegiminė audra
Kai kartu vartojami daug glikemijos turintys angliavandeniai ir sotieji riebalai, jie sukuria galingą sinerginį poveikį, kuris sustiprina uždegimines organizmo reakcijas.
Šis derinys greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje ir kartu įveda sunkiai metabolizuojamų riebalų. Dėl to ilgai didėja insulino kiekis, didėja oksidacinis stresas ir pažangiųjų glikacijos galutinių produktų (AGE) gamyba.
Dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai: keksiukai, picos, mėsainiai su bandelėmis ir bulvytės, keptos gyvuliniuose riebaluose.
Metabolinis poveikis neapsiriboja tiesioginiu diskomfortu – šis maistas skatina sisteminį uždegimą, kuris ilgainiui didina atsparumą insulinui, endotelio disfunkciją ir širdies bei kraujagyslių sistemos riziką.
Pieno produktai ir glitimas: Kai susiduria du „sveiki” maisto produktai
Pieno produktai ir glitimas, tradiciškai laikomi maistingais daugelio dietų elementais, jautriems asmenims vartojant juos kartu, gali sukelti dideles uždegimines reakcijas.
Šis derinys sukelia sudėtinį efektą, kai kazeinas (pieno baltymas) ir glitimo baltymai sąveikauja tarpusavyje ir gali sustiprinti jautrių žmonių žarnyno pralaidumą. Tyrimai rodo, kad šis derinys gali sustiprinti simptomus žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, celiakija, Hašimoto tiroiditu ar uždegiminiais žarnyno sutrikimais.
Dažniausi probleminiai deriniai yra dribsniai su pienu, sumuštiniai su sūriu ir pica. Į uždegimus linkusiems asmenims šių maisto produktų grupių atskyrimas arba alternatyvų, pavyzdžiui, migdolų pieno su grūdų produktais be glitimo, pasirinkimas gali sumažinti uždegiminį krūvį virškinimo sistemai.
Nightshades ir baltymai: Sąnarių skausmo trigeris jautriems žmonėms
Nors naktinių daržovių ir baltymų šaltinių derinys yra plačiai paplitęs daugelyje dietų, artritu ir sąnarių uždegimu sergantiems asmenims tai yra ypatingas iššūkis.
Nakvišų daržovėse, įskaitant pomidorus, paprikas, baklažanus ir bulves, yra solanino ir kalcitriolio junginių, kurie kartu su gyvulinės kilmės baltymais gali sustiprinti uždegimines reakcijas. Šie junginiai gali sutrikdyti kalcio apykaitą ir jautriems žmonėms suaktyvinti skausmo receptorius.
Tyrimai rodo, kad šis derinys didina citokinų gamybą, o tai gali padidinti sąnarių diskomfortą. Asmenims, sergantiems autoimuninėmis ligomis ar uždegiminiu artritu, gali būti naudinga laikinai atsisakyti šio derinio ir stebėti simptomus. Dviejų savaičių pašalinimas, o po to atsargus pakartotinis įvedimas padeda nustatyti asmeninį jautrumo lygį.
Kodėl vaisiai po valgio gali pakenkti jūsų virškinimui
Įprasta praktika valgyti vaisius po pagrindinio valgio gali keliais būdais sutrikdyti optimalų virškinimo procesą. Vaisiai virškinami greitai, palyginti su baltymais ir sudėtiniais angliavandeniais, tačiau vartojami po sunkesnio maisto, jie skrandyje išlieka ilgiau nei numatyta.
Šis ilgesnis tranzito laikas gali sukelti fermentaciją, dujas, pilvo pūtimą ir diskomfortą. Vaisiuose esantys cukrūs taip pat gali trukdyti virškinti baltymus, nes neutralizuoja skrandžio rūgštis. Be to, šis derinys gali sukelti maistinių medžiagų malabsorbciją.
Kad virškinimas būtų kuo geresnis, mitybos specialistai rekomenduoja vaisius valgyti tuščiu skrandžiu, geriausia 30 minučių prieš valgį arba bent dvi valandas po jo.
Uždegimui palankios maisto produktų poros, kurios optimizuoja maistinių medžiagų įsisavinimą
Strateginiai maisto produktų deriniai gali gerokai sumažinti uždegimines reakcijas ir kartu pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą virškinimo sistemoje. Ciberžolę derinant su juodaisiais pipirais kurkumino įsisavinimas padidėja 2 000 %, taip maksimaliai padidinant priešuždegiminį poveikį.
Vitamino C turtingi maisto produktai kartu su geležies šaltiniais pagerina mineralų įsisavinimą ir sumažina oksidacinį stresą.
Kad riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) būtų idealiai įsisavinami, juos reikėtų vartoti kartu su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, avokadu ar alyvuogių aliejumi. Fermentuoti maisto produktai kartu su daug skaidulų turinčiomis daržovėmis sukuria sinergiją žarnyno sveikatai, stiprina žarnyno barjerą ir mažina sisteminį uždegimą.
Baltymų ir sudėtinių angliavandenių deriniai suteikia ilgalaikės energijos be cukraus kiekio kraujyje šuolių, kurie sukelia uždegimines kaskadas.
Asmeninės maisto derinimo strategijos kūrimas pagal organizmo signalus
Norint sukurti asmeninę maisto derinimo strategiją, reikia atidžiai stebėti individualias fiziologines reakcijas po valgio. Šis procesas apima energijos lygio, virškinimo komforto ir uždegimo žymenų, tokių kaip sąnarių skausmas ar odos reakcijos, stebėjimą praėjus kelioms valandoms po tam tikrų maisto produktų derinių vartojimo.
Gydytojai rekomenduoja vesti išsamų maisto žurnalą, kuriame būtų fiksuojami ne tik kartu suvalgyti maisto produktai, bet ir vėlesnės fiziologinės reakcijos. Laikui bėgant išryškėja dėsningumai, atskleidžiantys probleminius derinius unikaliai žmogaus biochemijai.
Laipsniškas eksperimentavimas pašalinant ir vėl įvedant maisto produktus pasirodo esąs efektyvesnis nei dideli mitybos pokyčiai. Šis metodiškas požiūris leidžia žmonėms susikurti priešuždegiminę mitybos sistemą, pritaikytą jų biologinėms reakcijoms.
Daugiau nei deriniai: Laikas, paruošimas ir kiti veiksniai, turintys įtakos uždegimui
Nors maisto produktų deriniai daro didelę įtaką uždegiminėms reakcijoms, keletas kitų veiksnių vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį moduliuojant organizmo uždegimą.
Valgymo laikas smarkiai veikia uždegimo žymenis, o tyrimai rodo, kad protarpinis badavimas mažina uždegimą sukeliančių citokinų kiekį. Maisto paruošimo būdai taip pat svarbūs – kepant maistą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, gruzdinant ir kepant ant grotelių, susidaro pažengusios glikacijos galutiniai produktai, kurie skatina uždegimą. Valgymo metu patiriamas streso lygis turi įtakos virškinimo efektyvumui, todėl gali padidėti žarnyno pralaidumas uždegimą sukeliantiems junginiams.
Be to, hidratacijos būklė, miego kokybė ir fizinio aktyvumo lygis turi įtakos sisteminiam uždegimui. Netgi valgymo aplinkos veiksniai, tokie kaip sąmoningumas valgant maistą, gali turėti įtakos virškinimui ir vėlesniems uždegiminiams procesams per žarnyno ir smegenų ašį.
