Vynas nuo senų laikų buvo vartojamas įvairiose kultūrose, tačiau šiandien, kalbant apie sveiką gyvenimo būdą, jo vieta kelia diskusijų. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo statistinį ryšį tarp saikingo vyno vartojimo ir ilgesnio gyvenimo. Visgi svarbu pabrėžti, kad tai nėra rekomendacija pradėti vartoti alkoholį, o tyrimų analizė, kuri vertinama plačiame sveikos gyvensenos kontekste.
Ką sako mokslas apie vyną ir sveikatą?
Mokslininkų dėmesį patraukė tam tikri junginiai, esantys raudonajame vyne – ypač resveratrolis, kuris yra polifenolis, aptinkamas vynuogių odelėse. Kai kuriuose tyrimuose šis junginys siejamas su teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai, uždegiminių procesų slopinimu bei ląstelių senėjimo mažinimu.
Tačiau būtina pabrėžti: šie tyrimai dažniausiai grindžiami specifinėmis populiacijomis, tokiomis kaip Viduržemio jūros regiono gyventojai, kur vynas vartojamas kaip subalansuotos mitybos dalis – kartu su daržovėmis, alyvuogių aliejumi, neskaldytais grūdais ir aktyviu socialiniu gyvenimu. Vien tik vyno vartojimas, ypač nesubalansuotoje mityboje, tokio paties poveikio neturi.
Resveratrolis – naudingas, bet ne stebuklingas
Resveratrolis tiriamas dėl savo galimo antioksidacinio ir uždegimą slopinančio poveikio. Kai kurie eksperimentai rodo, kad šis junginys aktyvuoja sirtuinus – baltymus, susijusius su ląstelių senėjimo reguliavimu ir energijos apykaita. Kiti tyrimai analizuoja jo gebėjimą imituoti kalorijų ribojimo efektą – mechanizmą, kuris siejamas su ilgesniu gyvenimu laboratoriniuose modeliuose.
Vis dėlto svarbu suvokti, kad dauguma šių rezultatų gauti laboratorinėmis sąlygomis arba naudojant didesnes resveratrolio dozes nei galima gauti iš įprasto vyno kiekio. Tai reiškia, kad poveikis žmogaus organizmui dar nėra iki galo ištirtas.
Raudonasis ar baltasis vynas – ar yra skirtumas?
Raudonasis vynas, palyginti su baltuoju, turi daugiau resveratrolio, nes fermentacijos metu vynuogių odelės lieka kartu su sultimis ilgiau. Daugiausia šio junginio randama tokių veislių kaip Cabernet Sauvignon ar Pinot Noir vynuose.
Vis dėlto tai nereiškia, kad šie vynai yra „sveikesni“ – svarbiausia yra bendras gyvenimo būdas. Svarbu ir tai, kad kai kuriems žmonėms vynas, net ir nedideliais kiekiais, gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, pvz., galvos skausmą, dėl histamino ar sulfitų.
Mėlynosios zonos: kontekstas, o ne priežastis
Vadamosios „mėlynosios zonos“ – tokios kaip Sardinija ar Ikarija – garsėja gyventojų ilgaamžiškumu. Jose vynas dažnai vartojamas saikingai, valgio metu ir socialinėje aplinkoje. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad tai tik viena iš daugelio gyvenimo būdo dedamųjų dalių, kartu su maistu, fiziniu aktyvumu, mažesniu stresu ir stipriais socialiniais ryšiais.
Todėl negalima daryti išvados, kad vynas yra pagrindinė ar būtina ilgaamžiškumo priežastis.
Svarbus saikingumas ir atsargumas
Visi tyrimai, kurie analizuoja alkoholio poveikį sveikatai, pabrėžia vieną – saikingumą. Tai reiškia ne daugiau kaip vieną taurę per dieną moterims ir dvi vyrams, ir tik tais atvejais, kai nėra kontraindikacijų (pvz., kepenų ligų, vaistų vartojimo ar priklausomybės rizikos).
Tačiau net ir tokiu atveju, alkoholis nėra būtina sveikos gyvensenos dalis. Jeigu nevartojate – nėra jokio pagrindo pradėti.
Įspėjimas
Šis straipsnis nėra skatinimas vartoti alkoholį. Jo tikslas – informuoti apie kai kuriuos mokslinius tyrimus, tačiau ne skatinti vartojimą. Alkoholis gali būti žalingas sveikatai. Nėštumo metu, sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus, alkoholio reikėtų visiškai vengti.
Jei svarstote apie alkoholio įtraukimą į savo gyvenimo būdą, pasitarkite su gydytoju arba sveikatos specialistu.
