Pomidorų lapai susiraukšlėja dėl penkių pagrindinių veiksnių: aplinkos streso dėl karščio ir saulės poveikio, netaisyklingo laistymo, tręšimo problemų, herbicidų daromos žalos ir kenkėjų antplūdžio ar ligų. Paprastai augalai susisuka lapus kaip apsauginę reakciją į vandens netekimą, maistinių medžiagų disbalansą ar išorines grėsmes. Sprendimai – nuoseklus laistymas, tinkamas tręšimo laikas, cheminių medžiagų poveikio vengimas ir reguliari kenkėjų stebėsena. Šių veiksnių supratimas padeda sodininkams nustatyti konkrečią priežastį ir įgyvendinti tinkamas priemones, kad pomidorų augalai būtų sveikesni.
Aplinkos stresas: Karštis ir saulės spinduliai
Kai temperatūra pakyla aukščiau nei 29 °C, pomidorų augalai dažnai reaguoja lapų susisukimu, kuris yra natūralus apsaugos mechanizmas. Ši fiziologinė adaptacija padeda sumažinti vandens netekimą dėl transpiracijos, nes sumažėja intensyvių saulės spindulių veikiamas lapų paviršiaus plotas.
Pirmiausia susisuka viršutiniai lapai, ypač tie, kurie atsukti tiesiai į saulę. Augalai taip pat gali pasižymėti aukštyn kylančiu lapų susisukimu arba jų susisukimu išilgai centrinės gyslos. Nors toks karščio sukeltas susisukimas kelia nerimą, jis retai turi įtakos vaisių derliui, jei stresas yra laikinas.
Popietinis pavėsis, nuolatinis laistymas ir mulčiavimas aplink augalus gali padėti sušvelninti karščio sukeltą stresą ir sumažinti lapų susisukimą per karščius.
Netaisyklingas laistymas ir drėgmės problemos
Nenuolatinis laistymas yra viena dažniausių pomidorų lapų susisukimo priežasčių, sukelianti reakciją į stresą, nes augalai stengiasi išlaikyti tinkamą vidinį vandens balansą. Staigios permainos tarp drėgnos ir sausos dirvos ypač veikia pomidorų augalus, todėl lapai susisuka kaip apsauginis mechanizmas.
Kad išvengtų šios problemos, sodininkai turėtų palaikyti tolygią dirvos drėgmę reguliariai laistydami. Laistant lašeliniu būdu šaknų zonoje, o ne laistant iš viršaus, drėgmė patenka tiesiai ten, kur jos reikia, tuo pačiu sumažinant ligų plitimą. Pridėtas mulčio sluoksnis padeda išlaikyti pastovią dirvos drėgmę ir sušvelnina temperatūros svyravimus, sukurdamas stabilias sąlygas, kurios sumažina lapų susisukimo simptomus.
Tręšimo problemos ir maistinių medžiagų disbalansas
Netinkama tręšimo praktika yra pagrindinė pomidorų lapų susisukimo priežastis kartu su vandentvarka. Dėl per didelio azoto kiekio, ypač po to, kai augalai pasiekia brandą, lapai dažniausiai susisuka ir deformuojasi. Ši problema dažnai iškyla, kai daug azoto turinčiomis trąšomis tr ęšiama vaisių auginimo metu.
Iškilus tręšimo problemoms, augalams paprastai reikia laiko natūraliai atsigauti. Sodininkai turėtų atsispirti potraukiui tuojau pat ištaisyti padėtį naudojant daugiau produktų ar apdorojimo priemonių. Veiksmingiausias būdas išlieka prevencija – tręšti subalansuotomis trąšomis, tinkamomis kiekvienam augimo etapui, ir stebėti augalų reakciją. Pomidorų mitybos poreikių supratimas per visą jų gyvavimo ciklą padeda palaikyti tinkamą maistinių medžiagų kiekį ir nesukelti disbalanso, lemiančio lapų susisukimo simptomus.
Herbicidų žala ir cheminių medžiagų poveikis
Viena iš žalingiausių pomidorų lapų susisukimo priežasčių yra herbicidų padaryta žala, kuri daržininkams kelia nemažai iššūkių. Piktžolių poveikis atsiranda dėl netoliese naudojamų piktžolių naikinimo priemonių arba dėl užteršto komposto ir mulčio, kuriame yra patvarių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, aminopiralido.
Pažeistiems augalams būdingi būdingi simptomai: žemyn nulinkę kuproti lapai ir į viršų susisukę taurės pavidalo lapeliai. Deja, kartą paveikti augalai negali būti išgydyti nuo herbicido pažeidimų.
Vienintelė veiksminga strategija išlieka prevencija. Daržininkai turėtų vengti naudoti piktžolių naikintojus šalia daržų, atidžiai rinktis dirvožemio pataisas, prireikus naudoti gaubtus purkštuvus ir niekada nenaudoti herbicidų esant vėjuotam orui, kad apsaugotų pažeidžiamus pomidorų augalus.
Kenkėjų antplūdžiai ir ligų valdymas
Nors aplinkos veiksniai labai prisideda prie lapų susisukimo, kenkėjų antplūdžiai ir ligos kelia ne mažesnę grėsmę pomidorų augalų sveikatai. Druską siurbiantys vabzdžiai, tokie kaip amarai, baltasparniai ir tripsai, gali sukelti didelį lapų susisukimą, jei jie gausiai maitinasi ant augalų. Reguliarus lapų apačios tikrinimas ir insekticidinio muilo naudojimas padeda kovoti su šiais kenkėjais.
Virusinės infekcijos, ypač pomidorų geltonojo lapų susisukimo virusas, pasireiškia susisukusiu nauju augimu, todėl būtina nedelsiant pašalinti pažeistus augalus. Grybinės ligos, įskaitant septoriozės lapų dėmėtligę ir ankstyvąją dėmėtligę, taip pat sukelia stresą augalams, todėl jų lapai susisuka.
Prevencijos tikslais reikia sterilizuoti genėjimo įrankius ir kovoti su vabzdžiais pernešėjais, kurie platina šias žalingas ligas.
