Prieš kelerius metus internete pasklido šokiruojančios antraštės: barzdose rasta daugiau bakterijų nei ant tualeto dangčio. Tyrėjai iš tiesų aptiko įvairių mikroorganizmų vyrų veido plaukuose, tačiau tikrovė kur kas sudėtingesnė, nei bando pateikti sensacijų ieškanti žiniasklaida. Vien bakterijų buvimas nereiškia, kad barzda nešvari ar kelia pavojų sveikatai.
Kas iš tiesų gyvena barzdoje
Barzda sukuria šiltą ir drėgną aplinką, kurioje kaupiasi riebalai, negyvos odos ląstelės ir maisto likučiai. Tai ideali terpė bakterijoms daugintis, todėl veido plaukuose jų tankis didesnis nei švariame odos paviršiuje.
Tyrimų metu barzdose aptikta įprastų odos bakterijų, tarp jų Staphylococcus aureus, taip pat rūšių, būdingų tualeto aplinkai. Būtent šie radiniai ir sukėlė sensacingų antraščių bangą.
Tačiau svarbiausias atradimas – bakterijų kiekis labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Vienų barzdos iš tiesų buvo nešvaresnės už tualeto sėdynę, kitų – beveik nesiskyrė nuo skutimosi odos. Tai rodo, kad lemiamą vaidmenį atlieka asmeninė higiena, o ne pati barzda.
Kaip barzdos palyginamos su kitais paviršiais
Mokslininkai tyrė ne tik tualetus – barzdas lygino su šunų kailiu, telefonų ekranais ir kitais kasdieniais daiktais. Rezultatai parodė, kad barzdose bakterijų įvairovė dažnai prilygsta šiems paviršiams.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad tokie palyginimai yra pernelyg supaprastinti. Bakterijų kiekį lemia odos vieta, drėgmė ir priežiūros įpročiai. Ligoninėse atlikti tyrimai davė prieštaringus rezultatus – vieni parodė daugiau patogenų barzdotų darbuotojų veiduose, kiti nerado jokio reikšmingo skirtumo tarp barzdotų ir nusiskutusių kolegų.
Išvada paprasta: reguliariai prižiūrima barzda nėra nešvaresnė už daugelį kasdienių daiktų, prie kurių liečiamės net nesusimąstydami.
Ilgesnė barzda – daugiau bakterijų
Kuo ilgesnė barzda, tuo daugiau bakterijų joje gali kauptis. Priežastis logiška: didesnis paviršiaus plotas, daugiau riebalų, negyvų ląstelių ir maisto likučių – visa tai sukuria palankias sąlygas mikroorganizmams.
Tačiau net ir ilgą barzdą galima išlaikyti švarią. Tyrimai rodo, kad reguliarus plovimas švelniu šampūnu, šukavimas ir kirpimas žymiai sumažina bakterijų kiekį, nepriklausomai nuo barzdos ilgio. Taip pat svarbu plauti rankas prieš liečiant veidą ir palaikyti švarumą priežiūros įrankių.
Kokios ligos gresia dėl blogos higienos
Neprižiūrima barzda gali tapti įvairių odos problemų priežastimi:
Seborėjinis dermatitas – odos grybelio Malassezia sukeltas uždegimas, pasireiškiantis pleiskanojumu ir niežėjimu po barzda.
Folikulitas – plaukų folikulų infekcija, dažniausiai sukeliama stafilokokų bakterijų. Atsiranda pūlingi spuogeliai, o infekcija gali plisti per bendrai naudojamus skustuvus.
Antrinės infekcijos – mikroįtrūkimai po prastai prižiūrima barzda tampa vartais bakterijoms, kartais reikalingas gydymas antibiotikais.
Kaip tinkamai prižiūrėti barzdą
Norint išvengti problemų, pakanka laikytis kelių paprastų taisyklių:
Barzdą plaukite kas antrą dieną švelniu, be sulfatų šampūnu – taip pašalinsite nešvarumus, bet nepažeisite natūralios odos apsaugos.
Kasdien šukuokite barzdą švariu šepečiu – tai padeda paskirstyti natūralius riebalus ir pašalina įstrigusius dalelius.
Reguliariai kirpkite – rekomenduojama kas 2–6 savaites, priklausomai nuo augimo greičio.
Naudokite lengvą barzdos aliejų – jis drėkina odą ir apsaugo nuo pleiskanų.
Prižiūros įrankius plaukite karštu vandeniu ir dezinfekuokite bent kartą per savaitę.
Ir svarbiausia – plaukite rankas prieš liesdami barzdą ir stenkitės kuo rečiau liesti veidą dienos metu.
Išvada
Tad ar barzda tikrai nešvaresnė už tualetą? Atsakymas priklauso ne nuo pačios barzdos, o nuo jos savininko. Tinkamai prižiūrimi veido plaukai nėra pavojingesni už bet kurį kitą kūno plotą. Sensacingos antraštės gali pritraukti skaitytojus, tačiau mokslas rodo paprastą tiesą: švari barzda – sveika barzda.
