Kaimo kieme moteris sustojo prie šermukšnio ir prisimerkė. Šakos linko. Nuo raudonų uogų svorio.
— Bus šalta žiema, — tyliai tarė ji, braukdama pirštu per kekę. — Medis ne veltui taip apsikrovė.
Toks sakinys Lietuvos kiemuose girdimas ne pirmą kartą. Gausus šermukšnio derlius daugeliui atrodo kaip aiškus ženklas: gamta ruošiasi sunkumams ir tarsi įspėja iš anksto. Bet ar uogos tikrai kažką nujaučia apie būsimus šalčius?
Ką iš tiesų pasako raudonos kekės
Šermukšnio derlių lemia ne tai, kas dar bus, o tai, kas jau praėjo. Kiek uogų medis užmezga, priklauso nuo pavasario žydėjimo sėkmės, saulės, drėgmės ir sukauptos energijos.
Šilta, saulėta vasara padidina vaisių užuomazgų skaičių. Todėl gausus derlius dažniausiai reiškia vieną dalyką — medžiui tiesiog pasisekė augti geromis sąlygomis.
Prie derliaus prisideda ir sėkmingas apdulkinimas, ir tai, kiek energijos medis sukaupė ankstesniais metais. Vieni šermukšniai dosnesni iš prigimties, kiti kuklesni — net augdami vienas šalia kito.
— Uogos yra praėjusios vasaros ataskaita, o ne būsimos žiemos prognozė, — paaiškino gamtininkė Rasa, ne kartą stebėjusi tuos pačius medžius keliais sezonais iš eilės. — Tas pats šermukšnis vienais metais apkibęs, kitais beveik tuščias, o žiemos po jų būna pačios įvairiausios.
Kodėl tikėjimas vis tiek gyvas
Prietaras laikosi ne todėl, kad veikia, o todėl, kad jį lengva pastebėti ir įsiminti. Raudonos kekės matomos iš toli. Jos susijusios su konkrečia vieta ir konkrečiu medžiu prie namų.
Latvių tradicijoje gausios uogos reiškia, kad medis sukaupė atsargas ir tarsi ruošiasi sunkmečiui. Toks aiškinimas padeda bendruomenei kartu skaityti metų laikų ženklus ir jaustis susijusiai su gamta.
Per kartas šermukšnis tapo savotišku kalendoriumi. Jis mena senelius. Mena kiemą. Todėl jį taip norisi tikėti.
Kuo remiasi tikrosios prognozės
Meteorologai orų nespėja iš medžių. Jie žiūri į visai kitus dalykus — vandenynų sroves, slėgio pasiskirstymą, jūros paviršiaus temperatūrą ir sniego dangą.
Tokie signalai kaip El Ninjo reiškinys ar Šiaurės Atlanto osciliacija pasako daug daugiau nei bet kuri uogų kekė. Šie duomenys nesuteikia visiško tikrumo, bet remiasi tuo, ką galima išmatuoti.
Prognozuotojai lygina dabartinius rodiklius su istoriniais panašumais — metais, kai sąlygos buvo panašios. Iš to sudėlioja tikimybes: ar dažnesnės bus šalčio bangos, kiek kritulių tikėtis, kokiais keliais suksis audros. Tai ne būrimas, o kruopštus daugybės ženklų derinys.
— Žmonės nori paprasto ženklo, ir tai suprantama, — pridūrė Rasa. — Tik gamta retai būna tokia paprasta, kokios mums norėtųsi.
Nauda, kurios uogos tikrai duoda
Yra sritis, kurioje gausus derlius keičia viską — paukščiams. Kai šermukšniai apkibę, jie tampa svarbiu žiemos maistu, ypač ten, kur kito peno mažai.
Skandinavijos stebėjimai rodo, kad uogingais metais dalis vietinių paukščių lieka žiemoti, o ne traukia į pietus. Uogos šalčio nesušvelnina. Bet jos lemia, kaip paukščiai tą šaltį ištveria.
Uogingais metais dalis strazdų ir svilikų pasilieka arčiau namų, nes maisto pakanka. Tuščiais — tie patys paukščiai traukia toliau ieškoti peno. Būtent todėl gausus šermukšnis daug pasako apie paukščių elgesį, bet nieko — apie termometrą.
Tad pamačius linkstantį nuo uogų šermukšnį, verta nusišypsoti tradicijai — bet netikėti ja kaip pranašyste. Medis pasakoja apie praėjusią vasarą, ne apie ateinančią žiemą. O jei tikrai norisi žinoti, ar reikės šiltesnės striukės, patikimiausia palikti tai tiems, kas skaito ne uogas, o orų žemėlapius.
