Anksčiau slyvos trūkinėdavo „į kairę ir į dešinę”, kol senelis pasiūlė, kuo laistyti medžius – ir tai padėjo

grandpa s watering trick worked

Kiekvieną vasarą ta pati istorija. Slyvos auga gražios, didėja, ir atrodo, kad derlius bus puikus. Bet vos tik ateina karščiai, o po jų – lietus, vaisiai pradeda skilinėti. Vienas, kitas, paskui – pusė medžio.

Įtrūkusios slyvos greitai supūva, pritraukia vabzdžius ir tampa netinkamos valgyti. Lieka tik žiūrėti, kaip derlius, į kurį sudėta tiek darbo, nyksta ant akių.

Bandėme viską: genėjome kitaip, purškėme nuo ligų, laistėme dažniau, laistėme rečiau. Rezultatai – nenuspėjami. Vienais metais geriau, kitais – vėl tas pats košmaras. Kol vieną dieną senelis pasakė: „Žinai, ką reikia daryti? Tai labai paprasta.”

Kodėl slyvos iš tikrųjų trūkinėja

Prieš kalbant apie sprendimą, verta suprasti problemą. Slyvų trūkinėjimas – ne liga ir ne kenkėjų pažeidimas. Tai grynai mechaninis procesas.

Kai ilgą laiką būna sausa ir karšta, vaisiaus odelė sustorėja ir praranda elastingumą. Ji tarsi „užsikonservuoja” tokio dydžio, koks yra. O tada ateina lietus arba gausus laistymas – ir vaisiaus vidus staigiai prisipildo vandens.

Vidinis slėgis išauga, bet odelė nebegali išsiplėsti. Rezultatas – įtrūkimai. Dažniausiai jie atsiranda prie stiebo arba vaisiaus apačioje, kur odelė ploniausia.

Problema ne pats vanduo, o jo staigumas. Jei drėgmė būtų pastovi, odelė spėtų prisitaikyti. Bet po sausros ji tiesiog neatlaikė.

Senelio receptas iš vaistinės

Senelis pasiūlė paprastą dalyką: kalcio chloridą. Tą patį, kurį galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje ampulėse. Jis kainuoja centus ir parduodamas be recepto.

Kalcis – vienas svarbiausių elementų augalų ląstelių sienelėms. Kai jo pakanka, odelė tampa stipresnė ir elastingesnė. Ji geriau atlaikė staigius drėgmės pokyčius.

Metodas paprastas: vieną 10 ml ampulę ištirpinti 10 litrų vandens ir laistyti šaknis. Ne purkšti ant lapų ar vaisių – būtent laistyti žemę aplink medį.

Laikas svarbus: pirmą kartą laistyti, kai vaisiai pasiekia maždaug 3–4 cm skersmenį – maždaug graikinio riešuto dydį. Pakartoti po dviejų savaičių. Sustoti bent tris savaites prieš derlių.

Kaip tai daryti teisingai

Techniška dalis nesudėtinga, bet keli niuansai lemia sėkmę.

Paruošimas. Ištirpinkite ampulę šviežiame vandenyje. Nenaudokite šalto vandens tiesiai iš šulinio ar čiaupo – leiskite jam sušilti iki aplinkos temperatūros.

Laistymas. Pilkite tirpalą ne prie pat kamieno, o į žiedo formos zoną po medžio laja – ten, kur baigiasi šakos. Būtent ten yra aktyviosios šaknys, kurios įsisavina maistą.

Kiekis. 10 litrų tirpalo pakanka vienam suaugusiam medžiui. Jaunesniems – proporcingai mažiau.

Sąlygos. Laistykite ramiu oru, geriausia vakare. Dirva turėtų būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.

Kas dar padeda

Kalcio tirpalas – ne stebuklas, kuris veikia vienas. Jis geriausiai dirba kartu su kitais paprastais įpročiais.

Nuoseklus laistymas. Geriau laistyti dažniau ir mažiau, nei retai ir daug. Tikslas – išvengti staigių drėgmės šuolių. Stebėkite dirvą: jei 5 cm gylyje sausa – laikas laistyti.

Mulčiavimas. 5–8 cm kompostos ar nupjautos žolės sluoksnis aplink medį padeda išlaikyti pastovią drėgmę ir temperatūrą. Tai viena efektyviausių prevencijos priemonių.

Šiltas vanduo. Karštomis dienomis vengite laistyti šaltu vandeniu tiesiai iš žarnos. Temperatūrų kontrastas – papildomas stresas medžiui.

Kai problemos jau prasidėjo

Jei slyvos jau pradėjo trūkinėti, dar ne viskas prarasta. Greiti veiksmai gali išgelbėti dalį derliaus.

Pirmiausia pašalinkite stipriai įtrūkusius vaisius – jie pritrauks kenkėjus ir ligas. Išmeskite juos toliau nuo medžio, ne po juo.

Likusius vaisius galite apipurkšti tuo pačiu kalcio tirpalu – tai sulėtins tolesnį puvimą. Tęskite švelnų laistymą ir kasdien tikrinkite medį.

Šiek tiek įtrūkusias, bet dar sveikas slyvas galima nuimti anksčiau ir sunaudoti iškart arba laikyti šaldytuve.

Rezultatas

Po dvejų metų su senelio metodu skirtumas akivaizdus. Slyvos vis dar kartais įtrūksta – gamta nepavaldi visiškam kontroliui – bet problema sumažėjo bent perpus. Derlius pasiekia stalą, o ne kompostą.

Kartais paprasčiausi sprendimai ateina iš tų, kurie sodą prižiūri ne pagal knygas, o pagal gyvenimą. Ir kartais vaistinėje už kelis centus galima rasti tai, ko nepakeis jokie brangūs preparatai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video