Kiek duonos gabaliukų per gyvenimą išmetėme balandžiams ar tiesiog į šiukšiadėžę? Internete galima rasti patarimų, kad pasenusi duona gali tapti naudingu užpilu sodui. Tačiau prieš griebiantis už kibiro, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta ir ko realistiškai tikėtis.
Ką iš tiesų daro duonos užpilas
Svarbu suprasti: duonos fermentatas nėra trąša įprasta prasme. Augalai tiesiogiai neįsisavina vitaminų, amino rūgščių ar cukrų iš tokio tirpalo. Duonoje esantis maistinių medžiagų – azoto, fosforo, kalio – kiekis yra labai mažas, todėl kaip NPK trąša jis praktiškai neveikia.
Tai, ką duonos užpilas gali padaryti, – pamaitinti dirvos mikroorganizmus. Fermentuotos duonos cukrūs ir organinės medžiagos tampa maistu bakterijoms ir grybams, gyvenantiems dirvoje. Aktyvesnė mikrobiologinė veikla ilgainiui gali prisidėti prie dirvos struktūros gerinimo.
Tačiau tai nėra stebuklingas rezultatas ir tikrai ne „100 % efektas”, kaip kartais teigiama. Jei augalams trūksta maistinių medžiagų, duonos vanduo šios problemos neišspręs.
Galimos rizikos, apie kurias nutylima
Prieš naudojant duonos fermentatą, verta žinoti ir apie galimus neigiamus padarinius.
Pelėsio ir muselių atsiradimas. Organinis tirpalas gali pritraukti vaisines museles ir skatinti pelėsių augimą, ypač drėgnomis sąlygomis ar vazonuose patalpose.
Anaerobinės bakterijos. Jei fermentacija vyksta be pakankamo maišymo arba tirpalas paliekamas per ilgai, gali pradėti daugintis anaerobinės bakterijos. Tai sukelia nemalonų kvapą ir gali pakenkti dirvos mikroflorai.
Šaknų pažeidimai. Fermentacijos metu susidaro rūgštys ir nedideli alkoholio kiekiai. Jei tirpalas nepakankamai praskiestas, jis gali nudeginti šaknis – ypač jaunų ar jautrių augalų.
Jei vis dėlto norite išbandyti
Kaip liaudiškas eksperimentas duonos užpilas gali būti įdomus bandymas. Štai kaip sumažinti riziką.
Paruošimas. Pasenusią duoną (be pelėsio ir stiprių prieskonių) suplėšykite į gabaliukus, užpilkite šiltu vandeniu santykiu 1:3. Laisvai uždenkite ir palikite 3–4 dienas, kasdien pamaišydami. Ilgiau nelaikykite – prasidės nepageidaujami procesai.
Nukošimas. Kruopščiai nukoškite per marlę. Visas kietąsias daleles būtinai išmeskite į kompostą – palikus jas tirpale, pritrauksite kenkėjus.
Praskiedimas. Prieš naudojimą praskieskite vandeniu bent 1:10 arba net daugiau. Geriau per silpnai nei per stipriai.
Naudojimas. Laistykite tik lauke augančius, suaugusius augalus. Pilkite ant dirvos, ne ant lapų. Venkite naudoti vazoniniams augalams patalpose – kvapas ir muselės greitai taps problema. Jauniems augalams šio tirpalo geriau nenaudoti.
Realistiškas vertinimas
Duonos fermentatas – tai būdas neišmesti maisto atliekų ir galbūt šiek tiek pagyvinti dirvos mikrobiologinį aktyvumą. Tačiau tai nėra trąša ir nepakeis tikro tręšimo, jei augalams trūksta maistinių medžiagų.
Jei ieškote efektyvaus būdo pagerinti dirvą, kompostas ar vermikultūra duos kur kas geresnius rezultatus. O jei tiesiog norite eksperimentuoti – duonos užpilas yra nekenksmingas bandymas, jei laikysitės atsargumo priemonių ir netiksitės stebuklų.
