Amarai bijo to kaip ugnies – paprastas būdas be chemikalų, ir kenkėjai vengia mano daržo kaip maro

sodinų kenkėjai vengia ugnies kaip repelentas

Kiekvieną vasarą ta pati istorija. Amarai ant rožių, ant agurkų, ant pomidorų. Pirkai purškalus, purškiau, kvėpavau chemikalais – o jie vėl grįždavo po savaitės.

Kol kaimynas Petras, keturiasdešimt metų ūkininkavęs, pamatė mano kovas ir papurtė galvą.

„Mesk tuos nuodus. Parodysiu, kaip mano tėvas darydavo.”

Pirma priemonė – žarna ir spaudimas

Petras priėjo prie mano rožių, paėmė sodo žarną ir paleido stiprią srovę tiesiai ant lapų.

„Ką darai?” – nesupratau. „Juk sužalosi augalą!”

„Nesužalosiu. Bet amarus – nuplausiu.”

Jis purškė iš visų pusių – iš viršaus, iš apačios, iš šonų. Po minutės ant žemės gulėjo šimtai mažų žalių kūnelių.

„Ir viskas?” – paklausiau.

„Ne. Tai tik pirmas žingsnis. Kartok kas porą dienų, kol nebeliks nė vieno.”

Muilo tirpalas – kai vanduo nepadeda

„O kai jų tikrai daug?” – paklausiau.

Petras nusišypsojo: „Tada reikia muilo.”

Jis paaiškino receptą: litras vandens, du šaukštai sutarkuoto ūkiško muilo. Galima pridėti šaukštą kepimo sodos – sustiprina efektą.

„Purkški ant lapų, ypač iš apačios. Ten amarai mėgsta slėptis.”

„O kodėl muilas veikia?”

„Užkemša jų kvėpavimo takus. Jie tiesiog uždūsta.”

Skambėjo žiauriai, bet geriau nei chemikalai, kurie nuodija žemę, vandenį ir mane patį.

Pelenų tirpalas – senelio receptas

Petras turėjo dar vieną triuką. Jo senelis naudojo medienos pelenus.

„Stiklinė pelenų į penkis litrus vandens. Pamaišai ir palieki per naktį.”

„Per naktį? Kodėl?”

„Kad ištirptų apsauginiai junginiai. Pelenai turi kalio, kuris amarams kaip nuodai.”

Kitą rytą tirpalas paruoštas. Petras parodė, kaip purkšti – gausiai, ant visų lapų, kartoti kas tris–penkias dienas.

„Po dviejų savaičių nebeliks nė vieno,” – pažadėjo jis.

Pirma savaitė – nepatikėjau savo akimis

Padariau viską kaip Petras sakė. Pirma – žarna. Po poros dienų – muilo tirpalas. Dar po trijų dienų – pelenų užpilas.

Po savaitės išėjau į sodą ir apžiūrėjau rožes. Amarų – gal dešimt ant viso krūmo. Anksčiau būdavo šimtai.

„Matai?” – pasakė Petras, užėjęs patikrinti. „O tu norėjai chemikalų.”

„Bet ar jie negrįš?”

„Gali grįžti. Todėl kartok kas savaitę visą sezoną. Prevencija geriau nei gydymas.”

Žmona nustojo skųstis dėl kvapo

Anksčiau, kai purškdavau cheminiais preparatais, žmona drausdavo vaikams eiti į sodą dvi dienas. Dabar – jokių apribojimų.

„Kuo ten purkšti?” – paklausė ji.

„Pelenais ir muilu.”

„Ir veikia?”

„Pažiūrėk pati.”

Ji apžiūrėjo rožes, pamatė, kad amarų beveik nėra, ir tik palingavo galvą: „Kodėl niekas anksčiau nepasakė?”

„Nes parduotuvės nori parduoti chemikalus,” – atsakiau. „O pelenai ir muilas kainuoja centus.”

Petras buvo teisus. Kartais seni metodai veikia geriau nei nauji. Reikia tik kantrybės ir žmogaus, kuris prisimena, kaip darydavo seneliai.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like