Alavijas – vienas populiariausių kambarinių augalų. Jis nereiklus, gražiai atrodo ir dar naudingas – jo sultys gydo smulkius nudegimus ir odos sudirgimus. Tačiau net šį atsparų augalą galima sugadinti, jei nesilaikysite kelių paprastų taisyklių.

Pirma taisyklė: šviesa be kaitros

Alavijas mėgsta šviesą – daug šviesos. Tačiau tiesioginė kaitri saulė, ypač vasarą, gali nudeginti lapus.

Ideali vieta – prie ryto ar vakaro saulę gaunančio lango, arba šiek tiek atokiau nuo pietinio lango. Šviesa turi būti stipri, bet ne kepinanti.

Kaip atpažinti problemas:

• Lapai blyškūs, išsitempę, linksta į šoną → per mažai šviesos
• Rudos, sausos dėmės ant lapų → per daug tiesioginės saulės

Periodiškai pasukite vazoną, kad augalas augtų tolygiai ir nesikryptų į vieną pusę.

Venkite statyti prie radiatorių ar tiesiai po kondicionieriumi – staigūs temperatūros pokyčiai alavijui nepatinka.

Antra taisyklė: laistykite rečiau, nei manote

Dažniausia alavijo žudikė – per dažnas laistymas. Tai dykumų augalas, prisitaikęs prie sausros. Jo lapuose sukaupta drėgmė, ir jis puikiai išgyvena sausus periodus.

Paprasta taisyklė: laistykite tik tada, kai viršutinis 2–3 cm dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūvo. Patikrinkite pirštu – jei jaučiate drėgmę, palaukite.

Kai laistote – laistykite gausiai, kad vanduo pereittų per visą substratą ir ištekėtų per drenažo skyles. Tada ištuštinkite padėklą – stovintis vanduo prie šaknų yra greičiausias kelias į puvimą.

Kiek dažnai?

Vasarą – maždaug kartą per 1–2 savaites. Žiemą – kartą per 3–4 savaites ar dar rečiau. Bet visada tikrinkite dirvožemį, o ne sekite kalendorių – tai priklauso nuo kambario temperatūros ir drėgmės.

Laistykite drungnu vandeniu, pilkite tiesiai ant žemės, ne ant lapų.

Trečia taisyklė: lengvas, purus substratas

Paprastas gėlių mišinys alavijui netinka – jis per sunkus ir laiko per daug drėgmės.

Naudokite specialų kaktusų ir sukulentų substratą arba į įprastą mišinį įmaišykite perlito, smėlio ar smulkaus žvyro. Substratas turi būti purus ir greitai praleisti vandenį.

Vazonas būtinai su drenažo skylėmis. Tai ne pageidavimas, o būtinybė. Be drenažo alavijo šaknys anksčiau ar vėliau supus.

Persodinkite kas 2–3 metus arba kai augalas akivaizdžiai išaugo iš vazono. Rinkitės vazoną tik šiek tiek didesnį už ankstesnį – per dideliame vazonyje substratas ilgiau išlieka drėgnas, o tai kelia riziką.

Jei alavijas jau kenčia

Minkšti, skaidrėjantys lapai – per daug vandens. Sumažinkite laistymą, patikrinkite, ar nėra šaknų puvimo. Jei šaknys juodos ir minkštos – išimkite augalą, nupjaukite pažeistas dalis ir persodinkite į sausą substratą.

Ploni, išsitempę lapai – per mažai šviesos. Perkelkite arčiau lango.

Rudi lapų galai – per sausa arba per daug tiesioginės saulės.

Alavijas atlaidus ir dažnai atsigauna net po rimtų klaidų. Svarbiausia – laiku pastebėti problemą ir pakoreguoti priežiūrą.