Pirmą kartą juos pamačiau būdamas trisdešimties. Mažos juodos dėmelės, siūleliai, kurie plaukioja prieš akis. Pažiūri į dangų – jie ten. Pažiūri į baltą sieną – dar geriau matosi. Dešimt metų galvojau – visi taip turi. Normalu. Kol oftalmologas Tomas, turintis 22 metų patirtį, po išsamios apžiūros ištarė vieną žodį: „Stiklakūnis.”
Kas tos „muselės” prieš akis
„Tai ne vabzdžiai ir ne dulkės,” – paaiškino gydytojas. – „Tai dalelės jūsų akies viduje. Stiklakūnyje – skaidroje želė, kuri užpildo akies vidų.”
Pasirodo, su amžiumi stiklakūnis pradeda keistis. Kolageno skaidulos kondensuojasi, susiklijuoja, sudaro mažus gumulėlius. Šie gumulėliai meta šešėlius ant tinklainės – ir mes matome tuos plaukiojančius taškus.
„Dauguma žmonių virš penkiasdešimties juos turi,” – sakė oftalmologas Tomas. – „Tai natūralus procesas. Bet kartais tai gali reikšti kažką rimtesnio.”
Kada susirūpinti
Gydytojas paklausė labai konkretaus klausimo: „Ar matėte šviesos blyksnius? Ar staiga padaugėjo tų taškelių? Ar yra šešėlis akies kampe?”
Jei atsakymas į bet kurį klausimą „taip” – reikia skubios apžiūros. Tai gali reikšti tinklainės įplyšimą ar atšokimą – rimtą būklę, kuri gali baigtis regėjimo praradimu.
„Mano atveju viskas buvo gerai,” – atsikvėpiau. – „Tiesiog su amžiumi susiję pokyčiai.”
Bet gydytojas perspėjo – jei kas nors pasikeis, ateiti nedelsiant. Ypač jei atsiranda tie šviesos blykskai.
Kodėl taip ilgai nėjau pas gydytoją
Dešimt metų ignoravau. Kodėl? Nes nieko neskaudėjo. Nes matydavau normaliai. Nes galvojau – visi taip turi.
„Tai labai dažna klaida,” – sakė oftalmologas Tomas. – „Žmonės normalizuoja simptomus. Mano, kad tai nereikšminga. O paskui ateina, kai jau vėlu.”
Mano draugas Aurimas irgi turėjo tas museles. Bet kartu pradėjo matyti šviesos blyksnius. Atidėliojo mėnesį. Kai nuėjo – tinklainė jau buvo atšokusi. Dabar viena akimi mato blogiau.
„Jei būtų atėjęs anksčiau – lazeriu būtume sutaisę per kelias minutes,” – sakė jam gydytojas.
Kaip diagnozuojama
Man padarė išplėstą akies apžiūrą. Įlašino lašų, kad vyzdžiai išsiplėstų, ir patikrino tinklainę bei stiklakūnį.
„Matau degeneracinius pokyčius,” – pasakė oftalmologas. – „Bet tinklainė sveika. Jokių įplyšimų, jokio atšokimo. Galite ramiai gyventi.”
Jei būtų įtariama problema – darytų optinę koherentinę tomografiją ar ultragarsą. Bet mano atveju pakako standartinės apžiūros.
Ar galima tų muselių atsikratyti
Klausiau, ar galima juos pašalinti. Gydytojas paaiškino – yra lazerinė procedūra ir chirurgija, bet jos skiriamos tik labai rimtais atvejais.
„Dauguma žmonių pripranta,” – sakė jis. – „Po kelių mėnesių smegenys pradeda ignoruoti tuos taškelius. Jūs jų nebepastebite.”
Ir tikrai – dabar, praėjus metams po apžiūros, beveik nebegalvoju apie juos. Žinau, kad jie ten yra, bet smegenys filtruoja.
„Svarbiausia – kasmet tikrintis,” – patarė oftalmologas Tomas prieš atsisveikinant. – „Ir jei kas nors pasikeičia – ateiti nedelsiant. Ne po mėnesio. Tą pačią dieną.”
Dabar kiekvienais metais einu patikrinti akis. Ir kiekvieną kartą prisimenu draugą Aurimą – ir tai, kad ankstyva diagnozė galėjo išgelbėti jo regėjimą.
Mano žmona Jolanta irgi pradėjo matyti tuos taškelius. Iškart nuvedžiau pas gydytoją – nebebuvo jokio atidėliojimo. Jai irgi viskas gerai, bet dabar abi žinome – jei kas pasikeičia, einame tą pačią dieną.
Kartais vieną žodį išgirsti užtenka, kad pakeistum požiūrį. Man tas žodis buvo „stiklakūnis”. Ir jis privertė suprasti – akių sveikata ne juokas.
