Praėjusį vasarą išėjau į šiltnamį ir sustingau. Mano agurkų lapai buvo padengti baltomis dėmėmis – tarsi kas būtų miltais užbarstęs. Per naktį viskas pasikeitė. Vakar dar buvo žali, šiandien – balti.
Paskambinau anytai Reginai. Ji trisdešimt metų augina agurkus ir visada turi atsakymą į bet kokį klausimą.
„Miltligė,” pasakė ji iškart, net nematydama. „Grybelinė liga. Jei nieko nedarysi – per savaitę prarasit visą derlių.”
„Tai ką daryti? Bėgti į parduotuvę fungicidų?”
„Nereikia jokios parduotuvės. Ateinu. Turiu geresnį būdą.”
Kas ta miltligė ir kodėl atsiranda
Anyta atvažiavo su maišeliu rankose. Pirma ilgai apžiūrėjo agurkus, liesdama lapus.
„Matai tą baltą apnašą? Tai grybas. Plinta labai greitai – ypač kai šilta ir sausa. Jei neužkirsi kelio per kelias dienas – pereis ant visų augalų šiltnamyje.”
„Kodėl man atsirado? Prižiūriu juk normaliai.”
„Gal blogai vėdini šiltnamį. Gal per tankiai pasodinai. Grybelis mėgsta, kai oras stovi vietoje ir nėra cirkuliacijos.”
Ji parodė į labiausiai pažeistus lapus.
„Šituos nuimk ir išmesk. Ne į kompostą – sudegink arba išvežk. Kitaip sporos grįš.”
Receptas iš anytos maišelio
Tada anyta atidarė savo maišelį. Išsitraukė buteliuką jodo ir gabalą senos duonos.
„Štai tavo vaistai,” pasakė ji.
Pagalvojau – juokauja. Bet ji buvo rimta.
„Dvidešimt lašų jodo, vienas sutraiškyta duonos kepaliukas, dešimt litrų vandens. Sumaišai ir palieki parą pastovėti.”
„Ir tai veikia prieš grybelį?”
„Jodas – natūralus antiseptikas, naikina grybelį. Duona – maistinės medžiagos augalui atsigauti ir sustiprėti. Kartu veikia geriau nei bet kokia chemija iš parduotuvės. Ir pigiau.”
Po paros – nukošti ir praskiesti dar kartą santykiu vienas prie dešimt su šiltu vandeniu.
Kaip teisingai purkšti
Anyta parodė, kaip naudoti.
„Purkški ryte arba vakare – kai saulė nekepina. Vidurdienį purškti negalima – lapai gali nudegti.”
„Kiek kartų?”
„Kas dvi savaites per visą sezoną. Net kai dėmių nebematai – vis tiek purkšk profilaktiškai. Geriau užkirsti kelią nei paskui gydyti pažeistus augalus.”
Ji pabrėžė – reikia padengti visą lapą, ir viršų, ir apačią. Ir stiebus. Grybelis slepiasi visur.
„Ir dar vienas dalykas – šitas tirpalas saugus. Gali purkšti net kai agurkai jau žydi ar noksta. Vaisius valgysi be baimės.”
Po savaitės neatpažinau savo šiltnamio
Padariau viską kaip anyta liepė. Pašalinau labiausiai pažeistus lapus ir išnešiau lauk. Paruošiau tirpalą – jodo ir duonos. Apipurškiau kas dvi savaites, ryte, kai saulė dar nekepino.
Po savaitės baltos dėmės pradėjo nykti. Po dviejų – lapai vėl žali ir sveiki, agurkai auga toliau lyg nieko nebūtų nutikę.
Vyras paklausė: „Ką ten purkši? Kažkoks keistas kvapas visam kieme.”
„Duoną su jodu,” atsakiau.
Jis palingavo galva ir nusijuokė. Bet kai valgėme agurkus visą vasarą be jokių problemų – daugiau klausimų neturėjo. Pats pradėjo anytos patarimų klausti.
Anyta Regina buvo teisi. Dvidešimt lašų jodo ir senas duonos gabalas – kartais tiek užtenka, kad išgelbėtum visą derlių. Svarbiausia – laiku pastebėti ir greitai veikti.
