Vienas klastingiausių daržininko priešų yra grybelinės ligos, ypač fitoftora (bulvių ir pomidorų maras). Ukrainiečių portale „Dobri novyni“ pasidalyta rudeniniu receptu, kuris, pasak autorių, „ištirpdo“ ligą dar prieš žiemą: dirvos laistymas tirpalu iš kurkumos, jodo ir kalio huminato. Pavadinime žadama, kad „užsispyręs“ fitoftoros daugiau nebesugrįš į lysves. Pažiūrėkime, kaip šis receptas atrodo ir ką realiai galima padaryti.
Ką siūlo originalas
Šaltinis aiškina, kad po derliaus dirvoje lieka grybelių sporų, tarp jų fitoftoros. Jos esą ramiai ištveria žemas temperatūras, žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje, o pavasarį grįžta ant augalų. Todėl net jei planuojate naudoti biologines priemones (pavyzdžiui, „Fitosporiną“ ar „Trichodermą“), prieš tai didžiąją grybelio dalį reikia sumažinti kitu tirpalu.
Tirpalo receptas:
- 10 l šilto vandens;
- 2 valgomieji šaukštai šviežiai maltos kurkumos;
- ½ valgomojo šaukšto jodo;
- 1 valgomasis šaukštas bet kokio kalio biostimuliatoriaus arba kalio huminato.
Viską gerai išmaišykite ir palikite porai valandų, kad kurkuma išskirtų medžiagas, slopinančias grybelį. Tada dar kartą išmaišykite ir kruopščiai palaistykite lysves, ypač tas vietas, kur šiais metais augo sergantys augalai (paprikos, bulvės ar pomidorai). Po savaitės dirvą siūloma „apgyvendinti“ naudingais grybeliais („Trichoderma“) ar biofungicidais („Fitosporinu“), kad „pribaigtų“ likučius.
Ką žinome apie fitoftorą
Svarbiausia: fitoftora (Phytophthora infestans) nėra tikras grybelis, o oomicetas, ir jos biologija skiriasi nuo to, kaip ją vaizduoja originalas. Šiaurės platumose jos žiemojimas siejamas visų pirma su užkrėstais gumbais, likusiais dirvoje ar sandėlyje, ir su augalų liekanomis, o ne su sporomis, laisvai „sėdinčiomis“ dirvos sluoksnyje. Laisva dirvoje ji paprastai išgyvena nedaug laiko, jei neturi gyvo ar atmirusio augalinio audinio, ant kurio gyventų. Todėl pagrindinė rudens prevencija – ne dirvos „dezinfekcija“, o užkrėsto augalinio audinio pašalinimas.
Kur originalo teiginiai neįtikinami
1. Įrodymų nėra. Neradau patikimų tyrimų, kad kurkuma, jodas ir huminatas dirvoje „neutralizuoja“ fitoftoros sporas ar sumažina kitų metų ligos pasireiškimą. Kurkumos veikimas laboratorijoje, kai ji tiesiogiai liečia mikroorganizmus, nereiškia, kad ji tą pat padarys dirvoje, kur ji prisijungia prie dalelių ir greitai suyra.
2. „Ne mažiau efektyvu nei chemija“. Toks pažadas nepagrįstas. Net registruoti fungicidai fitoftorą slopina daugiausia ant augalo lapų vegetacijos metu, o ne dirvoje rudenį.
3. Jodo kiekis. Pusė valgomojo šaukšto jodo 10 litrų vandens yra ganėtinai didelė koncentracija. Jodas dažo, dirgina odą ir augalų šaknis, o per didelė dozė gali pakenkti dirvos gyvenimui ir augalams. Jei bandysite, dirbkite su pirštinėmis, nelaistykite šalia augalų, kuriuos rudenį dar auginate, ir nenaudokite didesnių dozių.
4. Kalio huminatas. Tai dirvos struktūros gerinimo ir mikroorganizmų aktyvumo skatinimo priemonė, bet ne fungicidas. Tai ne blogas komponentas, tačiau jis nesustabdo ligos.
5. Biologiniai preparatai. „Trichoderma“ ir „Fitosporin“ (Bacillus subtilis) yra biologinės priemonės, kurios gali padėti stiprinti dirvos mikrobiotą, bet jų veikimas priklauso nuo temperatūros: šaltoje, įšąlančioje dirvoje jos beveik neveikia. Lapkritį, kai žemė šąla, jų efektas ribotas.
Ką daryti, kad fitoftoros būtų mažiau
- Pašalinkite augalų liekanas. Pomidorų, bulvių ir paprikų lapus bei stiebus surinkite ir išneškite iš daržo. Jei ligos požymių buvo, nekompostuokite jų (arba kompostuokite tik karštame, gerai prižiūrimame komposte). Prisiminkite savivaldybės taisykles dėl deginimo.
- Surinkite visus gumbus. Visas smulkias, užmirštas bulves išrinkite iš dirvos: jos gali būti ligos šaltinis kitą sezoną.
- Laikykitės sėjomainos. Nesodinkite bulvių, pomidorų ir paprikų toje pačioje vietoje bent 3–4 metus.
- Rinkitės atsparesnes veisles. Fitoftoros atsparumas skiriasi, ir tai viena veiksmingiausių priemonių.
- Sveiki sėkliniai gumbai. Sodinkite tik sveikus, sertifikuotus gumbus.
- Vegetacijos metu: laistykite prie šaknų (ne ant lapų), sodinkite netankiai, kad oras cirkuliuotų, ir apsaugokite pomidorus nuo lietaus (po stogeliu ar šiltnamyje).
- Pasirūpinkite šiltnamiu. Rudenį nuvalykite konstrukcijas, išvėdinkite ir pašalinkite augalų liekanas.
- Vėdinimas. Drėgmė ir šiluma skatina ligą, todėl šiltnamį reguliariai vėdinkite.
Jei vis tiek norite išbandyti tirpalą
Tai gali būti papildoma, bet ne pagrindinė priemonė. Prieš naudodami:
- palaistykite tik tuščias lysves, kuriose nieko neaugina;
- naudokite mažesnį jodo kiekį ir išbandykite nedideliame plote;
- dirbkite su pirštinėmis (kurkuma ir jodas dažo odą ir drabužius);
- nepalikite nepanaudoto tirpalo vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje;
- nelaistykite, kai žemė šąla.
Ko nedaryčiau
- Netikėčiau, kad vienas laistymas išvarys fitoftorą iš daržo.
- Nepalikčiau ligotų lapų ir smulkių bulvių lysvėse.
- Neviršyčiau rekomenduojamo jodo kiekio ir nelaisčiau šalia augančių augalų.
- Nelaikyčiau biologinių preparatų stebuklu šaltoje žemėje.
- Nesodinčiau bulvių ar pomidorų toje pačioje vietoje kitais metais.
Dažnai užduodami klausimai
Ar fitoftora žiemoja dirvoje? Dažniausiai ji žiemoja užkrėstuose gumbuose ir augalų liekanose, ne laisvoje dirvoje.
Kada geriausia tvarkytis? Iškart po derliaus: surinkite liekanas ir gumbus.
Ar kurkuma kenkia dirvai? Nedideliais kiekiais ne, bet įrodymų, kad ji padeda nuo fitoftoros, nėra.
Ar galima kompostuoti ligotus lapus? Geriau ne, nebent kompostas gerai įkaista.
Ar „Fitosporin“ padeda? Biologiniai preparatai gali būti naudingas papildas, bet nepakeičia sėjomainos ir higienos.





