Patyrę daržininkai rudenį nenuskuba nukritusių lapų degint ar išvežti į šiukšlyną. Jie žino, kad lapai gali tapti puikia maistingos trąšos baze, kuri pavasarį daro lysves derlingas, purias ir maistingas. Ukrainiečių sodininkystės portalas aprašo būdą, kurio „paslaptis paprasta“: į lapų maišą pridėti karbamido ir procesas „eis kaip per sviestą“. Pavadinime net žadama, kad keturi šaukštai maiše lapus paverčia „rudens auksu“, prilygstančiu sunkvežimiui mėšlo. Pažiūrėkime, kas čia tiesa, o kas pažadas.
Kaip siūloma daryti pagal originalą
- Paimkite didelius tvirtus maišus be skylių. Šaltinis nurodo apie 200 litrų.
- Prikimškite jų lapų. Tinka ąžuolų, klevų, beržų ir bet kokie kiti lapai iš sklypo ir aplinkos. Galima dėti ir pomidorų lapus, piktžoles iš tarpueilių, nupjautą žolę.
- Lapai turi būti švarūs, be dėmių, rūdžių ar grybelio. Ligotus šaltinis siūlo drąsiai deginti, nes jie sugadins trąšą.
- Į kiekvieną maišą pabarstykite keturis valgomuosius šaukštus karbamido. Pasak autorės, azotas „pažadina bakterijas“ ir puvimas prasideda iškart.
- Užpilkite vandens, kad jis pasiektų apatinius sluoksnius.
- Maišus stipriai užrišite mazgu ir pastatykite po atviru dangumi. Slėpti rūsyje ar tvarte nereikia: trąša gerai bręsta lauke.
Šaltinis tvirtina, kad rezultatas yra labai maistingas ir biudžetinis, naudos prasme prilygstantis mėšlui, ir kad jį galima dėti ir daržovėms, ir uogakrūmiams. Dirva po tokio tręšimo esą „atgyja“, sliekai dauginasi, žemė tampa puri, o derlius didėja.
Kas čia teisinga
Pati idėja puiki: lapai yra nemokama organinė medžiaga, kurią daugelis išmeta. Sudėti į maišus, sudrėkinti ir paliekami skaidytis, jie virsta lapų kompostu (lapų humusu), kuris puikiai gerina dirvos struktūrą, sulaiko drėgmę ir maitina sliekus bei dirvos mikroorganizmus. Ir azoto priedas yra pagrįstas: sausi lapai yra labai „anglingi“ (jų anglies ir azoto santykis siekia kelias dešimtis prieš vieną), todėl skaidosi lėtai. Papildomas azoto šaltinis pagreitina mikroorganizmų darbą.
Kur pažadas perdėtas
1. „Prilygsta sunkvežimiui mėšlo“. Lapų kompostas dirvą daugiausia gerina struktūriškai, o maistinių medžiagų jame palyginti nedaug. Net ir pridėjus karbamido, jis nepakeičia gerai perpuvusio mėšlo ar komposto pagal azoto, fosforo ir kalio kiekį. Sunkvežimis mėšlo yra gerokai daugiau nei maišas lapų su karbamidu. Todėl tai gera dirvos gerinimo priemonė, bet ne pilnavertė trąša.
2. Karbamido kiekis. „Keturi šaukštai“ yra neapibrėžtas dydis: šaukšto tūris skiriasi, o karbamidas yra labai koncentruota azoto trąša (apie 46 proc. azoto). Valgomasis šaukštas karbamido sveria apie 15–20 g, tad keturi šaukštai – daugiau nei 60 g. 200 litrų lapų maišui tai gana daug. Jei persistengsite, masė gali įkaisti, išskirti amoniako kvapą ir azoto pertekliaus. Rekomenduojama laikytis gamintojo instrukcijos ir dirbti su pirštinėmis. Jei karbamido nenorite naudoti, azotą galite pridėti šviežiomis žolės nuopjovomis ar nedideliu kiekiu gerai supuvusio mėšlo.
3. Sandarus maišas. Šaltinis sako stipriai užrišti. EPA gairėse pabrėžiama, kad kompostavimui reikia oro: aerobiniai mikroorganizmai skaido greičiau ir be nemalonaus kvapo. Sandariame maiše oras greitai išnaudojamas, todėl procesas gali pasukti anaerobiniu keliu: kvapas bus stipresnis, o skaidymas lėtesnis. Praktinis kompromisas – padaryti keletą skylučių maišo šonuose arba bent kartą per kelias savaites maišą atidaryti ir permaišyti.
4. Laikas. Šaltinis nenurodo, kiek laukti. Lapų humusas bręsta lėtai: net su azoto priedu realistiškai prireikia kelių mėnesių, o kietesni lapai (ąžuolo) gali reikalauti metų. Šaltuoju metų laiku procesas beveik sustoja ir atsinaujina pavasarį.
5. Ligoti lapai. Pasakymas „deginti drąsiai“ nėra visur teisėtas: kai kuriose savivaldybėse augalinių atliekų deginimas ribojamas ar draudžiamas. Ligotus lapus galima išmesti su komunalinėmis atliekomis ar atiduoti į žaliųjų atliekų surinkimo punktą.
Praktinis planas
- Surinkite sausus, sveikus lapus ir, jei galite, susmulkinkite vejapjove ar lapų smulkintuvu: smulkūs skaidosi greičiau.
- Sudrėkinkite lapus taip, kad jie būtų drėgni kaip išgręžta kempinė.
- Sudėkite į maišus sluoksniais; kas sluoksnį galite barstyti žolės ar pridėti nedidelį kiekį azoto priedo.
- Karbamidą, jei naudojate, berkite ne daugiau, nei nurodo gamintojas, ir dirbkite su pirštinėmis.
- Maišo šonuose padarykite kelias skylutes, jei nenorite stipraus kvapo.
- Pažymėkite datą ir padėkite apsaugotoje vietoje.
- Pavasarį atidarykite ir patikrinkite: tamsi, puri ir žemiškai kvepianti masė tinka mulčiui ir dirvos gerinimui.
Kokius lapus rinktis
Beveik visi sveiki lapai tinka. Klevų, liepų ir beržų lapai skaidosi greičiau, ąžuolų ir bukų lėčiau. Riešutmedžių lapuose yra medžiagų, slopinančių kai kurių augalų augimą, todėl jų kompostą naudokite atsargiai. Ligotų lapų (pavyzdžiui, obelų su rauplėmis) nedėkite.
Ko nedaryčiau
- Nelaikyčiau lapų komposto lygiaverčiu mėšlui.
- Nebarstyčiau karbamido „iš akies“, ypač didesnių kiekių.
- Nedėčiau ligotų lapų ir augalų.
- Nelaikyčiau maišo visiškai sandariai, jei nenoriu kvapo.
- Nenaudočiau nesubrendusios masės daigų ir sėklų lysvėse.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galima naudoti lapų kompostą kaip mulčią? Taip, tai vienas geriausių panaudojimų.
Ar reikia karbamido? Ne, bet jis pagreitina procesą. Galima naudoti žolės nuopjovas.
Ar tinka pušų ir eglių spygliai? Jie skaidosi lėtai ir rūgština, geriau naudoti atskirai.
Kiek laiko laukti? Dažniausiai nuo kelių mėnesių iki metų.
Ar galima dėti į maišą virtuvės atliekų? Daržovių atliekas taip, bet be mėsos ir pieno.
Šaltinis: U.S. EPA: Composting At Home.





