Ar atskirtumėte dešrelę, kurioje dalis baltymų – iš žirnių?

Daugelis sakytų, kad taip. Kad skonis išsiduotų iš karto. Kad tekstūra būtų kitokia, „kaip vegetariška“. Tačiau vienas didžiausių Europos prekybos tinklų laiko tai priimtina rizika – ir jau dėlioja tokius produktus į mėsos šaldytuvus.

Mano vyras, perskaitęs naujieną, tik pakėlė antakį.

„Tai čia mėsa ar ne mėsa?“

Klausimas geras. Ir atsakymas į jį – „abu“. Kartu – ir ne visai vienas, ir ne visai kitas.

Kas atsirado ant lentynų

Jungtinėje Karalystėje „Lidl“ pristatė vadinamosios hibridinės mėsos liniją. Tai ne augaliniai pakaitalai ir ne veganiški kotletai. Tai įprasta britiška mėsa, į kurią įmaišyta žirnių baltymų.

Asortimentas kuklus, bet taiklus – būtent tie produktai, kurių dažnai prireikia kasdien:

• Cumberlando dešrelės, kuriose, anot tinklo, iki 50 % daugiau baltymų nei įprastose;
• jautienos faršas – 5 % ir 10 % riebumo;
• mėsainių paplotėliai;
• mėsos kukuliai;
• kiaulienos dešrelės.

Pasak tinklo, visuose šiuose produktuose baltymų yra bent 20 % daugiau nei jų įprastuose atitikmenyse. Pigiausi kainuoja 1,99 svaro – maždaug 2,3 euro. Brangiausias – jautienos faršas, kurio kaina siekia beveik penkis svarus.

Tai ne nišinis gaminys sveikos mitybos parduotuvei. Tai prekė masiniam pirkėjui.

Ir tai ne atsitiktinumas. Tinklas remiasi savo pirkėjų apklausa: daugiau nei pusė britų teigė, kad didžiausia kliūtis valgyti daugiau baltymų yra kaina. Baltymų batonėliai, kokteiliai ir specialūs jogurtai kainuoja nemažai, o čia baltymų priedas „įmontuotas“ į įprastą vakarienę. Kiaulienos dešrelės, beje, jau gavo ir vieno žinomo britų vartotojų žurnalo skonio testo patvirtinimą.

Kodėl būtent žirniai

Žirnių baltymai maisto pramonėje tapo savotišku universaliu kariu. Jų skonis gana neutralus. Jie gerai „susidraugauja“ su malta mėsa. Ir padeda išlaikyti norimą dešrelių ar mėsainių struktūrą.

Ingredientų tiekėjų bendrovės „ACI Group“ atstovai pabrėžia, kad gamintojams svarbiausia čia – ne pats baltymų kiekis. Svarbiausia, kad pirkėjas nepajustų skirtumo: kad dešrelė liktų sultinga, faršas – įprastos konsistencijos, o kukulis nesubyrėtų keptuvėje.

Būtent čia slypi didžiausias iššūkis. Augaliniai baltymai keičia produkto tankį, sultingumą, elgesį kaitinant ir net tai, kaip jis jaučiamas kramtant. Šiek tiek per daug žirnių – ir mėsainis jau primena kartoną.

„Ar tu tikrai norėtum tokio kotleto?“ – paklausiau vyro.

„Jei nežinočiau, kad ten žirniai, tikriausiai ir nepastebėčiau“, – sąžiningai prisipažino jis.

Ne revoliucija, o kompromisas

Hibridinė mėsa laikoma tarpiniu keliu. Ji skirta tiems, kurie nenori atsisakyti mėsos, bet sutiktų, kad jos lėkštėje būtų šiek tiek mažiau.

Pirkėjui tai atrodo kur kas mažiau radikalu nei visiškai augalinė dešra. Nereikia keisti receptų. Nereikia pratintis prie naujo skonio. Spagečiai su faršu lieka spagečiais su faršu. Balandėliai – balandėliais. Kotletai – kotletais.

Tinklas šį žingsnį sieja ir su platesniais tikslais. Jungtinėje Karalystėje „Lidl“ yra įsipareigojęs iki 2030-ųjų padidinti augalinių produktų dalį iki ketvirtadalio viso baltymų asortimento. Hibridinė mėsa leidžia šį tikslą artinti, neišgąsdinant mėsos mėgėjų.

Beje, Britanija – ne pirmoji. Nyderlanduose tas pats tinklas jau kurį laiką prekiauja jautienos faršu, kuriame 60 % mėsos ir 40 % žirnių baltymų. Patirtis ten parodė įdomų dalyką: pirkėjai noriau rinkosi augalines alternatyvas, tačiau mėsos pardavimai dėl to nesumažėjo. Netrukus ir kitas olandų prekybos tinklas pasekė pavyzdžiu bei pristatė savo hibridinį faršą ir mėsainius su tokia pat žirnių baltymų dalimi.

Pačioje Britanijoje mėsos maišymas su kitais baltymais irgi nėra visiškai naujas. Mikoproteino gamintojai jau anksčiau tiekė panašius mišinius maitinimo įstaigoms, įskaitant ligonines. Tačiau parduotuvės lentynoje, su savo prekių ženklu ir tokiomis kainomis, tai pasirodė pirmą kartą.

Ką verta žinoti prieš perkant

Ar tokie produktai pasirodys Lietuvoje, kol kas neskelbta. Tačiau hibridinių gaminių Europoje daugėja, todėl verta žinoti kelis dalykus.

Pirmiausia – skaitykite etiketę. Sudėtyje ieškokite užrašo „žirnių baltymai“ arba „augaliniai baltymai“. Kai kurie gamintojai augalinės dalies ant pakuotės priekio nepabrėžia.

Antra – daugiau baltymų dar nereiškia savaime sveikesnio produkto. Dešrelė su žirnių baltymais vis tiek lieka perdirbtu mėsos gaminiu su druska, prieskoniais ir priedais.

Trečia – alergiškiems ankštiniams augalams žirnių baltymai gali būti netikėta staigmena. Jei turite tokią alergiją, sudėtį tikrinkite ypač atidžiai.

Ketvirta – palyginkite kainą už kilogramą, o ne už pakuotę. Hibridinis produktas nebūtinai pigesnis už įprastą mėsą, nors ir sukuria tokį įspūdį. Kartais skirtumas slypi tiesiog mažesnėje pakuotėje.

O norintiems išbandyti „hibridą“ nebūtina laukti naujų produktų. Panašų principą lietuviškos šeimininkės taiko seniai. Į kotletų faršą įmaišo tarkuotų bulvių, virtų lęšių ar smulkiai tarkuotų morkų. Kotletai tampa sultingesni, faršo užtenka didesnei šeimai, o vaikai dažniausiai nieko nepastebi.

Galbūt todėl hibridinė mėsa skamba kaip naujovė tik parduotuvės lentynoje. Virtuvėje ji gyvuoja jau seniai – tik iki šiol neturėjo tokio skambaus pavadinimo.