Močiutė melisą auginusi prie pat trobos durų. Ne darže, ne gėlyne – būtent prie durų. Vakarais nusiskindavo kelis lapelius, sutrindavo pirštais ir pauostydavo, dar net neužkaitusi vandens.
– Kam tau ta žolė? – paklausdavau.
– Kad galva nutiltų, – atsakydavo ji ir pildavo verdantį vandenį į seną molinį puodelį.
Tada atrodė, kad tai tik senų žmonių įprotis. Dabar aišku: ji žinojo daugiau, nei būtų mokėjusi paaiškinti.
Kodėl melisa vadinama širdies žolele
Vaistinė melisa – citrinų kvapo žolelė, kurią daugelis Lietuvos sodų turi, net to nežinodami. Ji auga lengvai, beveik be priežiūros, ir kiekvieną pavasarį vėl išsikeroja toje pačioje vietoje.
Liaudies medicinoje ji ilgus amžius vadinta „širdies žolele”. Ne todėl, kad gydytų širdį. Todėl, kad ramino tai, kas aplink širdį neramu: įtampą, nerimą, nuolatinį vidinį skubėjimą.
Šiandien šis senas pavadinimas sulaukė mokslinio paaiškinimo. Melisoje yra raminamųjų augalinių junginių, kurie švelniai veikia nervų sistemą. Jie padeda sumažinti įtampą, nuraminti įkyrias mintis ir palaikyti stabilesnę nuotaiką.
Ką rodo tyrimai
Kelių klinikinių tyrimų duomenimis, melisų ekstraktas gali pastebimai sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Viename tyrime dalyviai, vartoję melisą, nurodė mažesnį nerimą ir geresnį miegą nei tie, kurie jos nevartojo.
– Melisa nėra raminamieji vaistai, – paaiškino šeimos gydytoja. – Ji neišjungia streso. Ji tiesiog šiek tiek pristabdo, kad žmogus spėtų atsikvėpti.
Svarbi detalė: tyrimuose dažniausiai naudojami ekstraktai, kurių koncentracija didesnė nei puodelyje arbatos. Todėl arbatos poveikis švelnesnis. Bet jis ir nebūtinai turi būti stiprus – vakare dažnai užtenka mažo postūmio.
Kaip paruošti, kad arbata tikrai ramintų
Paruošti melisų arbatą vakarui – vos kelios minutės.
Vienam puodeliui reikia 1–2 arbatinių šaukštelių džiovintų melisų arba saujelės šviežių lapų. Užpilama 250 ml karšto, bet ne kunkuliuojančio vandens. Paliekama pritraukti apie 10 minučių.
Svarbiausias žingsnis, kurį dauguma praleidžia: uždenkite puodelį. Melisos kvapą ir dalį naudingųjų medžiagų sudaro eteriniai aliejai. Neuždengus jie tiesiog išgaruoja kartu su garais. Uždengta arbata kvepia stipriau ir yra veiksmingesnė.
Skonį galima pagerinti šaukšteliu medaus arba keliais lašais citrinos sulčių. Medų geriau dėti, kai arbata šiek tiek atvėsta.
Gerti geriausia likus 30–60 minučių iki miego. Ne prieš pat atsigulant – kitaip naktį gali tekti keltis. Ir ne per anksti – kad poveikis sutaptų su laiku, kai jau ruošiatės poilsiui.
Melisą galima derinti su kitomis raminamomis žolelėmis, kurios lengvai randamos Lietuvoje: ramunėlėmis, pipirmėtėmis ar liepžiedžiais. Toks mišinys turi švelnesnį, apvalesnį skonį, o kiekviena žolelė prideda savo atspalvį.
Ir dar vienas dalykas. Gerti lėtai. Be telefono. Be televizoriaus. Dešimt minučių su puodeliu rankose yra pusė poveikio.
Kodėl būtent vakare
Puodelis melisų arbatos prieš miegą padeda pereiti iš dienos režimo į poilsį. Švelnūs jos junginiai mažina vakarinę įtampą, o mintys po įtemptos dienos nebebėgioja ratu.
Tyrimai rodo, kad melisa gali padėti lengviau užmigti ir sumažinti neramių naktų skaičių. Ypač tada, kai miegą trikdo ne fizinis skausmas, o galva, kuri niekaip neišsijungia.
– Pacientams sakau: jei guliate ir sukate dienos įvykius, pabandykite savaitę, – pridūrė gydytoja. – Ne vieną vakarą. Savaitę. Kūnas įpranta prie ritualo ne mažiau nei prie žolelės.
Būtent kartojimas daro skirtumą. Kai tas pats puodelis kasdien atsiranda tuo pačiu metu, smegenys pradeda jį sieti su poilsiu. Po kelių vakarų nusiraminimas ateina greičiau.
Melisa ne tik puodelyje
Melisą galima naudoti ir kitaip. Kai kurie gurkšnoja jos arbatą popietę, kai darbe įtampa pasiekia viršūnę. Kiti įpila stipraus melisų nuoviro į šiltą vonią – tai atpalaiduoja raumenis ir nuramina mintis.
Melisų eterinis aliejus naudojamas ir aromaterapijoje: keli lašai difuzoriuje vakare sukuria ramesnę namų atmosferą. Tiesa, tikras melisų aliejus yra brangus, todėl prekyboje dažnai pasitaiko jo imitacijų su citrinžole – verta atidžiai skaityti sudėtį.
O turintiems sodą verta ją pasisodinti. Melisa puikiai auga Lietuvos klimate, nebijo žiemos ir pavėsio. Lapus geriausia skinti prieš žydėjimą, kai juose daugiausia aromato, ir džiovinti pavėsyje.
Kam reikia būti atsargiems
Nors melisų arbata laikoma švelnia, ji nėra visiškai be įspėjimų.
Ji gali sukelti mieguistumą. Todėl jei po jos reikia vairuoti ar dirbti darbą, kuris reikalauja dėmesio, verta pirmiausia pasitikrinti, kaip ji veikia būtent jus.
Nėščiosios, žindančios moterys ir vartojantieji raminamuosius ar migdomuosius vaistus pirmiausia turėtų pasitarti su gydytoju. Melisa gali sustiprinti tokių vaistų poveikį.
Atsargiai reikėtų ir žmonėms, kurių kraujospūdis žemas, nes melisa jį gali dar šiek tiek sumažinti. Taip pat verta pasitarti su gydytoju sergantiems skydliaukės ligomis.
Dar vienas niuansas: jei nerimas tampa nuolatinis, trukdo dirbti, miegoti ar bendrauti, arbata neturėtų būti vienintelis sprendimas. Tokiu atveju verta pasikalbėti su gydytoju – melisa gali būti puiki pagalbininkė, bet ne pakaitalas profesionaliai pagalbai.
Saikas čia veikia geriausiai: vienas ar du puodeliai per dieną, ir dėmesys tam, ką sako jūsų kūnas.
Močiutė niekada neskaitė tyrimų. Ji tiesiog kas vakarą skindavo lapelius prie durų. Ir kai kartą paklausiau, ar ta žolė tikrai padeda, ji tik nusišypsojo:
– Žolė padeda tam, kas sustoja jos išgerti.
