Du šaukštai avižinių dribsnių į kavamalę. Kelios oranžinės aliejaus kapsės ant viršaus. Šaukštelis išmaišyti. Ir dešimt minučių tylos su keista oranžine kauke ant veido.
Rezultatas buvo netikėtas. Ne todėl, kad oda staiga tapo tobula. Todėl, kad pirmą kartą per kelias savaites ji nustojo tempti.
Klaida, kurią daro sausos odos savininkai
Kai oda sausa, pleiskanoja ir parausta, pirmas instinktas – tepti daugiau kremo. Storesnio. Riebesnio. Dažniau.
Bet dažnai problema ne kremo kiekyje. Problema – odos barjere. Tai plonas apsauginis sluoksnis, kuris sulaiko drėgmę viduje ir neįleidžia dirgiklių iš išorės. Kai jis susilpnėja, vanduo išgaruoja greičiau, nei jį spėja papildyti bet kuris kremas. Šis procesas vadinamas transepiderminiu vandens netekimu.
Egzema dažniausiai susijusi būtent su tuo: susilpnėjusiu barjeru, uždegimu ir padidėjusiu vandens netekimu. Todėl odai reikia ne tik drėgmės, bet ir statybinės medžiagos, iš kurios barjeras atsikuria.
– Sausa oda – tai ne trūkstamas kremas, o skylėta siena, – paaiškino dermatologė. – Galima pilti vandenį, bet jei siena nesutvarkyta, jis vis tiek ištekės.
Ką slepia šaltalankių aliejus
Šaltalankiai Lietuvoje auga beveik kiekviename kaime – dažniausiai kaip kietas, dygus krūmas pakelėje ar sodo pakraštyje. Retas susimąsto, kad jų uogose slypi viena įdomiausių natūralių odos priežiūros medžiagų.
Šaltalankių aliejuje yra omega-3, omega-6 ir retos omega-7 riebalų rūgšties. Pastarosios augaluose randama nedaug, o būtent ji siejama su odos ir gleivinių atsistatymu.
Be riebalų rūgščių, aliejuje gausu vitamino E ir karotenoidų – iš čia ir ta ryški oranžinė spalva. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai ir padeda saugoti odą nuo oksidacinio streso, kuris gali pasunkinti egzemos paūmėjimus.
Klinikiniai duomenys rodo, kad reguliariai tepamas aliejus gali sumažinti tempimo pojūtį, pleiskanojimą ir matomą paraudimą. Svarbu: jis nepalieka sunkios, poras užkemšančios plėvelės.
Perkant verta žinoti vieną skirtumą, kurio dažnai nepaaiškina net pardavėjai. Šaltalankių aliejus būna dviejų rūšių. Vaisių (minkštimo) aliejus – tamsiai oranžinis, jame daugiausia omega-7 ir karotenoidų. Sėklų aliejus – šviesiai geltonas, jame daugiau omega-3 ir omega-6. Odai raminti tinka abu, bet jei ieškote būtent tos ryškiosios oranžinės galios, rinkitės vaisių aliejų. Geriausia – šalto spaudimo, tamsiame stikliniame buteliuke.
Atidarytą buteliuką laikykite šaldytuve. Natūralūs aliejai su laiku apkarsta, o apkartęs aliejus odą ne ramina, o dirgina. Jei kvapas pasidarė aštrus ar primena seną riešutą – laikas jį išmesti.
Bet būtina pasakyti aiškiai. Šaltalankių aliejus nepakeičia egzemos gydymo. Jis gali būti papildoma priemonė kasdienėje priežiūroje, bet ne vaistas.
Kaip naudoti, kad oda padėkotų
Pirmasis būdas – paprasčiausias. Nusiprausus, kol oda dar šiek tiek drėgna, ant jos paskirstomas plonas aliejaus sluoksnis. Keli lašai veidui. Šiek tiek daugiau – rankoms ar alkūnėms. Švelniai įtrinama, kol įsigeria.
Drėgna oda – esminė detalė. Aliejus tarsi „uždaro” vandenį odoje, todėl tepant ant sausos odos poveikis būna silpnesnis.
Jei grynas aliejus atrodo per stiprus, galima įmaišyti kelis lašus į įprastą, kvapų neturintį drėkinamąjį kremą. Taip lengviau paskirstyti, o koncentracija mažesnė.
Ypač gerai aliejus tinka toms vietoms, kurios išsausėja pirmiausia: alkūnėms, kulnams, krumpliams ir lūpų kampučiams. Šaltuoju metų laiku, kai kambariuose sausas oras, o lauke žvarbu, šios vietos dažnai suskilinėja pirmos.
Pradžioje užtenka kartą per dieną. Jei oda gerai toleruoja, galima tepti du kartus.
Viena atsargumo taisyklė: grynas šaltalankių aliejus gali laikinai nudažyti odą oranžiškai. Todėl ryte, prieš išeinant iš namų, geriau rinktis atskiestą variantą.
– O jei oda labai jautri? – paklausiau.
– Tada pirmiausia lopo mėginys, – atsakė dermatologė. – Lašas ant vidinės dilbio pusės, ir parą stebite. Jokio paraudimo, jokio niežulio – galima tepti ir veidą.
Kaukė, maistas ir kiti variantai
O dabar ta keistoji oranžinė kaukė.
Smulkiai sumalti avižiniai dribsniai sumaišomi su šaltalankių aliejumi ir trupučiu šilto vandens, kol gaunama minkšta, lengvai tepama masė. Avižose yra beta gliukanų – medžiagų, kurios siejamos su odos raminimu ir drėgmės išlaikymu. Aliejus prideda riebalų rūgščių, kurios palaiko odos paviršių.
Plonas sluoksnis laikomas 10–15 minučių ir nuplaunamas drungnu vandeniu. Kaukę pakanka daryti kartą ar du per savaitę – dažniau nereikia, nes avižos švelniai šveičia odos paviršių. Ne karštu – karštas vanduo sausai odai kenkia labiau, nei dauguma mano.
Šaltalankiai veikia ir iš vidaus. Jų uogose gausu vitamino C, kuris padeda organizmui gaminti kolageną, vitamino E, saugančio odos lipidus, ir karotenoidų. Uogas galima šaldyti ir žiemą dėti į košę, kokteilius ar arbatą. Šaltalankių sultys parduodamos ir parduotuvėse, tik verta rinktis be pridėtinio cukraus.
Turintiems krūmą sode verta žinoti: uogas lengviausia nuskinti po pirmųjų šalnų arba nukirpus šakelę ir užšaldžius ją visą. Sušalusios uogos nuo šakelės nubyra pačios, ir nereikia kovoti su dygliais.
Poveikis iš vidaus ateina lėtai. Ne per dieną, ne per savaitę. Bet kartu su pakankamu vandens kiekiu ir subalansuota mityba jis papildo tai, ką aliejus daro iš išorės.
Pirmą kartą nusiplovus tą oranžinę kaukę, nieko ypatingo nepastebėjau. Antrą kartą – irgi. Bet po trijų savaičių vieną rytą supratau, kad nebeieškau kremo vos atsikėlusi. Oda tiesiog buvo rami. Ir tai buvo didžiausias pokytis per ilgą laiką.
