Močiutė krienus kasdavo vėlyvą rudenį, kai visi kiti daržai jau būdavo apkuopti. Ji laukdavo pirmųjų lengvų šalnų, paskui imdavo šakes ir sakydavo: „Dabar jie pikčiausi.” Vaikystėje maniau, kad tai tik jos užsispyrimas. Tik vėliau supratau, kad ji tiksliai žinojo, ką daro.
Krienai aštriausi būna tada, kai šaknys iškasamos po pirmųjų lengvų šalnų, bet dar prieš stiprius šalčius. Geriausia, kai augalui dveji ar treji metai. Sausi orai išsaugo kokybę, o atsargus kėlimas apsaugo nuo lūžių. Laikas svarbu — bet tikrą skirtumą lemia smulkmenos, kurių daugelis nepastebi.
Kaip suprasti, kad krienai subrendo
Krienai paruošti derliui, kai lapų augimas sustoja, o viršūnės pradeda gelsti ir vysti. Tuo metu šaknys jau baigusios didžiąją aktyvaus augimo dalį, ir jų brandą galima patikrinti.
„Ieškok tvirto vainiko ir stiebų, kurie nebeaugina naujų lapų, — aiškino daržininkė. — Jei augalas dar veja žalimą, palauk.” Paprastai geriausią skonį ir aromatą duoda šaknys, augusios dvejus ar trejus metus — jaunesnės būna plonesnės ir ne tokios aštrios.
Sulaukus šių požymių, derlius subręsta iki to stipraus, pažįstamo aštrumo, dėl kurio krienai virtuvėje ir laikomi. Skubėti čia neverta: kelios papildomos savaitės lysvėje aromato prideda daugiau nei bet koks vėlesnis apdorojimas.
Kada kišti kastuvą
Kai viršūnės pagelsta ir nuvysta, lieka pasirinkti tinkamą dieną. Sausas oras prieš pirmąsias šalnas paprastai geriausias: per didelė drėgmė gali susilpninti skonį ir apsunkinti laikymą. Todėl po lietingo ruožo verta palaukti, kol dirva bent kiek pradžius.
Čia slypi ir įdomus niuansas. Pavasarį iškastos šaknys dažnai būna aštresnės, o rudeninės — sodresnės ir maistingesnės. „Nori aštrumo — kask anksti pavasarį; nori atsargos žiemai — kask rudenį”, — apibendrino daržininkė. Daugelis augintojų vis tiek laukia, kol augalui sueis dveji ar treji metai, nes tik tada aromatas visiškai išsiskleidžia. Šaltis prieš iškasant veikia į naudą — jis tarsi sukoncentruoja šaknyje aštrumą.
Kaip iškasti nelaužant šaknų
Krienų šaknys ilgos ir trapios, todėl skubotas kėlimas dažnai baigiasi lūžiais. Pirmiausia augalą nupjaukite, palikdami apie 10–20 cm stiebo virš šaknies kaklelio — už jo bus patogu laikytis keliant.
Tada dirvą supurenkite plačiu ratu — maždaug 10–15 cm nuo stiebo — ir kaskite iki 20–30 cm gylio. Šaknį kelkite šakėmis arba kastuvu iš kelių pusių, atsargiai, vienoje vietoje stipriai nespausdami sverto principu. Jei bandysite išplėšti jėga, ilga šaknis tiesiog nutrūks, o vertingiausia jos dalis liks žemėje. Švelnus elgesys padeda išlaikyti šaknis švarias ir nepažeistas.
Vienas svarbus dalykas: likę fragmentai kitąmet gali atželti. Todėl kiekvieną gabalėlį surinkite kruopščiai — nebent norite, kad krienai pasklistų po visą lysvę ir taptų sunkiai suvaldomi. Kai kurie sodininkai tai išnaudoja sąmoningai: palieka žemėje po nedidelį šaknies galą, kad kitą sezoną nereikėtų sodinti iš naujo.
Kaip išsaugoti per žiemą
Ilgesniam laikymui atrinkite tik sveikas šaknis, ne plonesnes kaip 1 cm. Jei laikysite jas sveikas, palikite prie kaklelio 2–3 cm lapų.
Šaknis nuvalykite šepečiu, bet neplaukite — drėgmė trumpina laikymą ir skatina puvimą. Sudėkite jas į dėžes su drėgnu smėliu arba durpėmis: taip jos lieka vėsios, vos drėgnos ir tinkamos naudoti dar ilgai. Indą laikykite rūsyje, pusrūsyje ar kitoje tamsioje vietoje, kur drėgmė stabili, o temperatūra nesvyruoja.
Pažeistus, minkštus ar sulūžusius gabalėlius atskirkite iš karto ir suvartokite pirmuosius — jie greičiausiai genda ir gali sugadinti likusią atsargą. Retkarčiais dėžę verta patikrinti ir išrinkti tai, kas ėmė minkštėti.
Smėlis ar durpės čia atlieka svarbų vaidmenį: jie palaiko pastovią drėgmę aplink šaknį ir neleidžia jai išdžiūti bei suglebti. Būtent todėl smėlyje užkastos šaknys išlieka tvirtos ir aromatingos gerokai ilgiau nei tiesiog padėtos ant lentynos, kur jos greitai praranda sultis.
Kai geriau šaldyti
Jei rūsio nėra arba norite skonį užrakinti kuo tvirčiau, paprasčiausia šaknis užšaldyti. Šaldymas išlaiko didžiąją aštrumo ir maistinės vertės dalį.
Šaknis nuplaukite, nupjaukite galus ir nulupkite, tada supjaustykite gabalėliais arba sutarkuokite, jei ketinate naudoti netrukus. Tarkuojant verta pravira palikti langą — aitrūs garai rėžia akis stipriau nei svogūnai. Porcijas sandariai uždarykite maišeliuose arba suvyniokite į plėvelę, kad kuo mažiau paliestų oras. Maži paketėliai patogūs — atsišaldote tik tiek, kiek reikia, ir nereikia vėl visko atšaldyti. Šaldiklis turi būti šaltas ir pastovios temperatūros. Atšildyta šaknis geriausiai išlaiko stiprumą, jei buvo greitai užšaldyta iškart po iškasimo.
Norite pasitikrinti, ar pataikėte laiku? Perpjaukite ką tik iškastą šaknį ir pauostykite. Jei akys sudrėksta, o nosį rėžia aštrus, aitrus kvapas — pataikėte tiksliai. Jei kvapas švelnus ir vandeningas — palaukite kitų šalnų arba pavasario. Močiutė to nebūtų vadinusi mokslu. Ji tiesiog žinojo, kada liežuvis užsidegs — ir niekada nesuklysdavo.
