„Tu duodi vaistus… gėlėms?” — nusijuokė draugė, pamačiusi, kaip tirpdau baltą tabletę laistytuvo vandenyje.
„Ne nuo galvos skausmo”, — atsakiau. „Nuo nuvytimo.”
Ta pigi tabletė iš vaistinėlės pas mane seniai dirba ne tik prie skausmo. Ji atsidūrė ir ant palangės, ir prie veidrodžio, ir skalbinių krepšyje. Štai keturi būdai, kuriuos verta žinoti — ir, ne mažiau svarbu, kur reikia atsargumo. Visi jie kainuoja vos kelis centus.
1. Augalams — praskiestas tirpalas
Populiariausias „ne vaistinis” panaudojimas. Viena tabletė ištirpinama litre vandens — gaunamas švelnus purškiamas arba dirvai skirtas tirpalas. Svarbu maišyti, kol visiškai ištirps, ir naudoti tą pačią dieną.
Aspirine esanti medžiaga primena signalą, kurį augalai patys išskiria patirdami stresą. Todėl manoma, kad kuklus tirpalas gali kiek sustiprinti augalo atsparumą, padėti atsigauti po persodinimo ar sausros ir šiek tiek pagerinti žydėjimą. Dažniausiai minimi pomidorai, kambariniai augalai ir vasaros gėlės. Kai kurie sodininkai jį naudoja ir daigams užgrūdinti, kad geriau prigytų perkelti į lauką.
Naudoti reikia retai — ne dažniau nei kas kelias savaites. Per stiprus ar per dažnas tirpalas augalui gali ir pakenkti, apdeginti lapus.
Yra ir antra, dar senesnė gudrybė — trupinys tabletės į vazą su skintomis gėlėmis. Tikima, kad puokštė pastovi ilgiau, nes vanduo lieka švaresnis.
Poveikis švelnus, tad be perdozavimo. Ir dar kartą — tai ne laistymo, šviesos ar tręšimo pakaitalas. Tik nedidelis priedas prie įprastos priežiūros.
2. Spuogui — taškinė pasta
Kai reikia nuraminti vieną atskirą spuogą, tabletė sutrinama su keliais lašais vandens, kol susidaro vientisa pasta. Plonu sluoksniu užtepama tik ant pažeistos vietos, paliekama maždaug 10–15 minučių ir kruopščiai nuplaunama drungnu vandeniu. Po to odą verta patepti lengvu drėkikliu, nes vieta gali sausėti.
Tai gali laikinai sumažinti vietinį uždegimą ir paraudimą. Bet esmė — būtent taškas. Šis būdas tinka pavieniams spuogeliams, o ne visam bėrimui ir tikrai ne visam veidui tepti. Kartoti ne kasdien, o tik prireikus, ir nederinti su stipriomis rūgštimis ar šveitikliais tą pačią dieną.
„Aspirinas nėra grožio priemonė. Ant sudirgusios ar pažeistos odos jo dėti nevalia, o pajutus sausumą ar deginimą — iš karto nutraukti”, — perspėjo vaistininkė Indrė.
Ji pridūrė dar vieną dalyką, kurį dažnai pamirštame. „Jei spuogų daug ir jie nuolatiniai, tai jau ne buities, o gydytojo klausimas.”
3. Kvapui ir prakaitui
Kelios sutrintos tabletės ištirpinamos nedideliame kiekyje vandens ir maždaug 10–15 minučių užtepamos ant švarios odos — dažniausiai pažastų ar pėdų — prieš nuplaunant. Salicilo rūgštis gali kiek sutraukti poras ir sumažinti laikiną drėgmę bei kvapą.
Prieš platesnį naudojimą būtina išbandyti ant nedidelio odos plotelio ir palaukti parą. Pažeistos ar ką tik skustos odos — vengti, nes deginimas beveik garantuotas. Kartoti ne per dažnai.
Nemalonaus kvapo sportbačiams kartais pabarstoma sausų, smulkiai sutrintų tablečių, o ryte tiesiog išpurtoma. Bet ir čia geriau neperlenkti — su drėgnais vidpadžiais toks milteliai gali suveltis.
Ir vėl tas pats principas: tai laikinas triukas, o ne dezodoranto ar kasdienės higienos pakaitalas.
4. Prakaito dėmėms ant audinio
Sena skalbimo gudrybė baltiems drabužiams. Iš vienos tabletės ir vandens paruošiama pasta, uždedama tiesiai ant pageltusios prakaito dėmės ir paliekama trumpam prieš skalbiant.
Jei dėmių daugiau, kelios tabletės ištirpinamos šilto vandens dubenyje, ir drabužis pamerkiamas kelioms valandoms prieš įmetant į skalbyklę. Šviežią dėmę pašalinti kur kas lengviau nei įsisenėjusią, tad geriau nedelsti.
Baltiems marškiniams — patogus, pigus būdas. Kartais į pastą įmaišoma truputis vandenilio peroksido stipresnėms dėmėms, bet tada spalvotų audinių geriau visai neliesti. O plonus, vilnonius ar šilkinius audinius pirmiausia verta patikrinti ant nematomos vietos, kad nesugadintum spalvos ar pluošto.
Kada verčiau nedaryti
Čia laikas būti sąžiningam. Aspirinas tinka ne visiems ir ne visur.
Jei esi alergiškas aspirinui ar salicilatams, turi labai jautrią odą, egzemą, atvirų žaizdų ar odos infekcijų — šių būdų verčiau atsisakyk. Astma sergantys ir labai jautrūs kvapams taip pat gali reaguoti nemaloniai. Nėščiosioms ar turintiems rimtesnių sveikatos būklių pirmiausia vertėtų pasitarti su gydytoju.
Tabletes laikyk vaikams nepasiekiamoje vietoje ir jokiu būdu jų nevartok viduje dėl šių buitinių tikslų — visi šie būdai yra tik išoriniai. Suabejojus dėl reakcijos, saugiausia pradėti nuo mažiausio kiekio arba visai nebandyti. Vartojantiems kraują skystinančius vaistus dėl bet kokio vartojimo viduje visada sprendžia gydytojas; išoriniam buitiniam naudojimui tai mažiau aktualu, tačiau perspėti vaistininką niekada nepakenks.
Ir svarbiausia — nė vienas iš šių būdų nėra gydymas. Rimtesnės odos, prakaitavimo ar sveikatos bėdos priklauso specialistui, ne vaistinėlės tabletei.
„Namų gudrybės smagios, kol lieka gudrybėmis. Suabejojai — paklausk vaistininko, tai užtrunka minutę”, — nusišypsojo Indrė. Ir būtent tą minutę verta skirti.
