Pernai vasarą užsukau pas pažįstamą daržininkę Vaidą ir sustojau tarpduryje. Ten, kur tikėjausi pamatyti eiles bulvių, banguoja ryškiai raudoni ir auksiniai stiebai, kabo popieriniais žibintais apsigaubę vaisiai, o pakraštyje stūkso sidabriškas augalas, tarsi atklydęs nuo Viduržemio jūros.
„Ta pati žemė, tie patys keturi arai”, — nusišypsojo ji. „Tik daržovės kitos.”
Egzotika lysvėje nereiškia palmių ar mangų. Tai septynios kultūros, kurios mūsų klimate auga — vienos visai lengvai, kitos su nedideliu triuku. Kartu jos pakeičia daržo charakterį per vieną sezoną. Ir viena iš jų greičiausiai jau kitą pavasarį atsidurs jūsų lysvėje.
Mangoldas ir daikonas: pradedančiojo favoritai
Pradėti verta nuo tų, kurios atsidėkoja net už menkas pastangas.
Mangoldas — tai lapiniai burokėliai, kurių stiebai būna raudoni, auksiniai, rausvi ir balti, tokie ryškūs, kad gaila valgyti. Keli augalai aprūpina salotomis ir apkepais nuo pavasario iki šalnų, nes nuskintas lapas greitai atželia. Mangoldas puikiai auga Lietuvos lysvėse ir nereikalauja nieko ypatingo — tik derlingesnės žemės ir reguliaraus laistymo.
Daikonas, japoniškasis ridikas, augina dideles, sultingas baltas šaknis. Jos gali užaugti stambios, o skonis lieka švelnus, be to aitrumo, kurį turi paprasti ridikėliai. Sėjamas vasaros viduryje, jis bręsta trumpėjant dienoms ir gerai laikosi per žiemą sriuboms bei marinatams. Sėklų rasite bet kurioje sėklų parduotuvėje.
Vienas patarimas daikonui — purus, giliai perkastas dirvožemis. Jei žemė kieta ar akmenuota, šaknis auga kreiva ir susišakojusi. Vaida rekomenduoja lysvę paruošti iš anksto ir įberti smėlio, jei dirva sunki. Tada šaknis stiebiasi žemyn tiesi ir lygi.
„Kas nori greitos sėkmės, pradeda nuo mangoldo”, — sako Vaida. „O kas nori pasigirti — sėja daikoną.”
Fizalis ir garbanotosios pupelės: patikimas derlius
Daržovinis fizalis — mūsų klimatui vienas dėkingiausių netikėtų augalų. Jis dera net lietingą vasarą, o vaisiai popieriniuose apvalkaluose atrodo tarsi maži žibintai. Tinka uogienėms ir marinatams, augalas pats atsisėja ir kitąmet dažnai sudygsta savaime.
Garbanotosios, arba vijoklinės, pupelės Lietuvoje augintos ne vieną kartą, tik dažnai pamirštos. Jos greitai apkabina tvorą, groteles ar arką ir paverčia jas gyva žalia siena. Ilgos, minkštos ankštys kabo kekėmis ir prašosi skinamos beveik kasdien.
„Pupelės nemėgsta tinginių”, — juokiasi Vaida. „Kuo dažniau skini, tuo daugiau jos duoda.”
Abi šios kultūros mėgsta šilumą, saulę ir tvirtą atramą — daugiau joms nereikia.
Fizalis turi dar vieną privalumą, kurį įvertina užimti žmonės. Jis atsparus ir beveik nereikalauja priežiūros: pasodinai, palaistei, o toliau augalas tvarkosi pats. Net jei vasara pasitaiko lietinga ir vėsi, derliaus jis vis tiek duoda. Todėl daržininkai jį vadina augalu, kuris atleidžia klaidas.
Batatai ir artišokas: egzotika, kuriai reikia šilto kampo
Šios dvi jau reikalauja gudrybės, nes yra šilumos vaikai.
Batatai, saldžiosios bulvės, mūsų sąlygomis geriausiai auga po plėvele, šiltnamyje arba pačiame šilčiausiame, nuo vėjo apsaugotame lysvės kampe. Daigus verta pradėti auginti anksti pavasarį ant palangės, kad augalas turėtų tvirtą startą. Vijos greitai uždengia lysvę, o rudenį iškasami glotnūs gumbai su švelniu, moliūgą primenančiu saldumu.
Artišokas mūsų klimate dažniausiai auginamas kaip vienmetis — žiemos jis nelabai ištveria be rimtos priedangos. Bet net vienerius metus stovintis, jis lysvei suteikia architektūrišką, sidabrišką išvaizdą. Pasodintas saulėtoje, gerai drenuotoje vietoje, kantriems augintojams jis atlygina švelniomis, dar neišsiskleidusiomis galvomis, kurias galima kepti ar grilinti.
Yra ir smulkmena, kurią verta žinoti. Batatai nemėgsta persodinimo į šaltą žemę, todėl lauke jie sodinami tik tada, kai naktys tikrai atšyla. Artišokui savo ruožtu reikia daugiau vietos, nei atrodo iš pradžių — vienas augalas išsiskleidžia beveik per metrą.
Nesuveiks per naktį. Bet būtent dėl jų daržas ir atrodo neįprastas.
Momordika: šiltnamio žvaigždė
Karčioji citrina, arba momordika, mūsų klimate atviroje lysvėje beveik neužauga — jai reikia šiltnamio. Ten ji subrandina gruoblėtus žalius vaisius su ryškiai raudonomis sėklomis viduje.
Skonis išraiškingas, kartokas, vertinamas Azijos virtuvėje. Šitas augalas — ne visiems, bet jei turite šiltnamį ir mėgstate eksperimentus, jis paverčia įprastą pomidorų kampą tikra egzotine plantacija.
Būtent tokie neįprasti augalai ir daro daržą pokalbio verta vieta, o ne tiesiog bulvių lauku.
Nuo ko pradėti
Nereikia visų septynių iškart. Pirmais metais verta pasirinkti dvi ar tris.
Norintiems garantuoto rezultato tinka mangoldas, fizalis ir pupelės — jos atleidžia klaidas. Tiems, kurie mėgsta iššūkį, laukia daikonas, batatai ir artišokas. O momordika lieka desertui — kai jau turėsite šiltnamį ir norą.
Vaida, palydėdama iki vartų, dar pridūrė vieną mintį. „Žmonės galvoja, kad egzotikai reikia kitos šalies”, — pasakė ji. „O reikia tik kitos sėklos ir šiek tiek drąsos.”
Tad kuri iš tų septynių pirmoji atsidurs jūsų lysvėje kitą pavasarį?
