Tujos gelsta ne be reikalo. Trys priežastys, kurias pamatysi dar prieš atsirandant plikoms vietoms

geltonuojančios tujų gyvatvorės problemos

Gyvatvorė ilgai buvo soti ir žalia. O paskui apačioje ėmė ryškėti gelsvos properšos.

Iš pradžių atrodė, kad tai laikina. Bet dėmės plėtėsi, spygliai biro, ir kieme ėmė žiotis tuščios vietos. Toks pageltimas beveik niekada neatsiranda be priežasties — ir dažniausiai tų priežasčių yra vos trys.

— Trys iš keturių pageltimo atvejų, kuriuos matau, — laistymas, drenažas arba maisto trūkumas, — sakė sodininkas Algirdas, braukdamas ranka per spyglius. — Kenkėjai — jau paskui.

Gera žinia ta, kad visas tris priežastis pastebėsi anksti — jei žinosi, ko ieškoti. Tuja atauga lėtai, todėl pigiau problemą pagauti, nei paskui laukti, kol properša užsipildys.

Pirmoji priežastis — drėgmės stresas

Tujos gelsta, kai šaknys gauna arba per mažai, arba per daug vandens.

Ilgai stokojusios drėgmės šaknys nebepalaiko normalios chlorofilo gamybos, ir spygliai blykšta. O nuolat permirkusi dirva išstumia deguonį, ir šaknys uždūsta. Abu keliai veda prie tos pačios gelsvos spalvos.

— Žmonės mano, kad gelsta nuo sausros, tad pila daugiau, — paaiškino Algirdas. — O dažnai problema atvirkščia — vanduo tiesiog neišteka.

Jaunas tujas sausu metu laistyk giliai ir lėtai, kad drėgmė pasiektų gilesnes šaknis, o ne nubėgtų paviršiumi. Suaugusiai gyvatvorei per karščius pakanka retesnio, bet gausaus laistymo — dažni paviršiniai purslai tik gundo šaknis likti negiliai.

Antroji priežastis — prastas drenažas

Jei po lietaus ar laistymo vanduo ilgai stovi prie šaknų, būtina taisyti drenažą.

Suslėgtą žemę verta supurenti, sodinimo liniją šiek tiek pakelti, o perteklinį srautą nukreipti nuo šaknų. Mulčias padeda stabilizuoti drėgmę, bet jis neturi liestis prie kamienų — kitaip pūva žievė.

Sunkų, molingą dirvožemį verta pagerinti smėliu ar kompostu — taip vanduo nesikaupia, o oras pasiekia šaknis. Gerai aeruojama, tolygiai drėgna šaknų aplinka — jau pusė kelio į žalią gyvatvorę.

Trečioji priežastis — pH ir maisto trūkumas

Kai drėgmė sutvarkyta, o spygliai vis tiek blyškūs, kaltas gali būti dirvožemio pH arba maisto stygius.

Mėginį iš šaknų zonos verta ištirti: idealus pH artimas neutraliam arba vos rūgštus. Per aukštas pH blokuoja geležies įsisavinimą, per žemas — silpnina šaknis. Blyškius spyglius dažnai lemia magnio, azoto ar geležies trūkumas.

Padeda spygliuočiams skirtos subalansuotos trąšos, naudojamos pagal instrukciją. Kalkės pH pakelia, geležies sulfatas — sumažina. Bet keisk pH palaipsniui: staigus pokytis augalui didesnis stresas nei pati problema.

Po tręšimo gyvatvorę gausiai palaistyk — sausoje dirvoje trąšos neveikia ir gali net prideginti šaknis, o spygliai nuo to paruduoja galiukais.

— Pirma tyrimas, paskui trąšos, — pridūrė Algirdas. — Kitaip gydai spėdamas.

Svarbu ir nuoseklumas: trąšas berk tolygiai palei visą gyvatvorę, o ne vietomis. Kitaip vienos tujos žaliuos, o kitos ir toliau blyškės.

Greitas patikrinimas savo kieme

Prieš ką nors berdamas, pasidaryk tris paprastus patikrinimus.

Pirma — įkišk pirštą ar mentelę į šaknų gylį ir pačiupinėk drėgmę: sausa ar mirkstanti? Antra — po lietaus pažiūrėk, ar vanduo prie kamienų nestovi ilgiau nei kelias valandas. Trečia — paimk žemės mėginį ir patikrink pH.

Šie trys žingsniai beveik visada parodo tikrąją priežastį — dar prieš tai, kai gyvatvorėje atsiveria plika properša.

O jei visi trys rodikliai geri, bet spygliai vis tiek gelsta — atidžiau apžiūrėk šakas. Smulkūs voratinkliai ar apnašos išduoda erkes bei grybelį, ir tada gydymas jau kitoks. Pastebėta laiku, tuja atsigauna gerokai greičiau, nei tikiesi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like