Kodėl trimerio valas nulūžta kaip tik tada, kai darbo daugiausia? Vidury vejos, įpusėjus pjovimui, jis staiga trūksta — ir darbą tenka nutraukti.
„Na kaip visada”, — numoja ranka daugelis, žiūrėdami į nutrūkusį galą. Priežastis dažniausiai paprasta. Ir sprendimas — dar paprastesnis. Užtenka vieno indo vandens ir kelių minučių. Ir jokių papildomų priemonių pirkti nereikia.
Kodėl valas tampa trapus
Nailoninis valas laikui bėgant praranda lankstumą. Ilgai gulėjęs sandėliuke, veikiamas šalčio ar karščio, jis sustandėja ir nebesilanksto, kai atsitrenkia į žolę, tvorą ar bordiūrą.
Ta stangrumo stoka ir yra bėdos šaknis. Standus valas ne lankstosi, o skyla. Saulė, aukšta temperatūra ir tiesiog metai medžiagą silpnina, todėl kiekvienas mostas tampa mažiau patikimas. Nailonas ilgainiui netenka drėgmės, o sausas jis darosi kietas ir trapus. Toks valas — beveik garantija, kad netrukus vėl teks stoti ir jį keisti. Namų naudotojui tai reiškia sugaištą laiką, o dirbantiems visą dieną — nuolat pertraukiamą darbą.
Karšto vandens vonelė
Būtent čia padeda paprastas triukas. Prieš pjaudami pamirkykite valą karštame vandenyje maždaug dvidešimt minučių — ir jis atgaus dalį lankstumo, nes medžiaga vėl įsigeria drėgmės.
Įdėkite valą į karščiui atsparų indą ir užpilkite ką tik užvirusiu vandeniu. Svarbu, kad jis būtų visiškai apsemtas: taip šiluma tolygiai pasiekia visą valą. Po mirkymo išimkite jį žnyplėmis, leiskite lygiai atvėsti ir išdžiūti.
„Nustebau, kad toks menkas dalykas veikia”, — sako ne vienas šį būdą išbandęs. Suminkštėjęs valas smūgį sugeria, o ne lūžta nuo pirmo prisilietimo. Skirtumas ryškiausiai jaučiamas ties kietais kraštais, prie kurių valas mušasi dažniausiai. Efektas nėra amžinas, bet vienai ilgesnei pjovimo sesijai jo visiškai pakanka.
Kiek laiko mirkyti
Dvidešimt minučių — patikimiausias pradinis variantas. Per tiek laiko standartinis nailoninis valas suminkštėja ir tampa tvirtesnis, mažiau trapus.
Trumpesnis mirkymas gali šiek tiek padėti, bet dažnai valo iš esmės nepakeičia. Storesniam ar senesniam valui laiką galima kiek pailginti. Laikyti ilgiau, nei reikia, taip pat neverta — tikslas grąžinti lankstumą, ne permirkyti medžiagą iki galo. Po apdorojimo valą būtinai reikia išdžiovinti prieš dedant atgal į ritę. Drėgnas valas ritėje gali sulipti, o tada vėl teks gaišti jį atskiriant.
Kada mirkymas nebepadės
Jei valas jau subyrėjęs, susproginėjęs per visą ilgį ar aiškiai peraugęs savo amžių, mirkymas jo neišgelbės. Tokį geriau tiesiog pakeisti nauju.
Verta pasižiūrėti ir į paties valo storį: per plonas valas storai, sumedėjusiai žolei niekada nebus atsparus, kad ir kiek jį mirkytum. Rinkitės tokį skersmenį, kokį rekomenduoja jūsų trimerio gamintojas. Mirkymas — puiki pagalba geros būklės valui, bet ne stebuklas nusidėvėjusiam. Kartais pigiau ir greičiau iškart įsigyti naują ritę, nei gaišti gaivinant seną.
Kur žmonės suklysta
Daugelis pamiršta patį valo laikymą. O būtent nuo jo viskas ir prasideda.
„Laikiau ritę ant palangės, saulėje. Ir nesupratau, kodėl valas byra”, — pasakoja vienas sodo mėgėjas. Laikykite valą vėsiai, sausai ir ne tiesioginėje saulėje — karštis su ultravioletiniais spinduliais jį greitai padaro trapų. Vyniokite laisvai, be aštrių sulenkimų, nes būtent ties jais atsiranda įtrūkiai. Pjaudami darykite trumpas pertraukėles: valas neperkaista ir mažiau dėvisi.
Kitą kartą, prieš imdami trimerį, pamirkykite valą dvidešimt minučių, tvarkingai jį suvyniokite ir apžiūrėkite, ar nėra pažeistų vietų. Pastebėję įtrūkusią atkarpą, ją geriau nupjaukite iškart. Tokia maža rutina — ir pjovimas tęsiasi valandų valandas be nervinančių pertraukų.
