Vakare virš vaisių dubens jų buvo dešimtys. Rytą — dar daugiau. Mažos, greitos, iš niekur.
Užtenka vienam pernokusiam bananui pagulėti ant stalo, ir po poros dienų virtuvė tampa jų teritorija. Purslas prie kriauklės, gurkšnis vyno, likusio bokale, drėgna kempinė — viskas jas traukia. Purškalai iš parduotuvės padeda trumpam, bet kvapas grįžta, o su juo ir muselės.
Vietoj chemijos pabandžiau spąstus, kuriuos susidėliojau per penkias minutes iš to, kas ir taip gulėjo virtuvėje. Rezultatas nustebino labiau, nei tikėjausi.
Kaip veikia paprasčiausias spąstas
Principas paprastas: muselė turi lengvai patekti vidun, bet nerasti kelio atgal. Tam reikia gilaus indo, masalo dugne ir vienpusio įėjimo viršuje.
Paėmiau didelį plastikinį puodelį. Į dugną įdėjau gabalėlį pernokusio banano ir įlašinau kelis lašus obuolių sidro acto. Iš popieriaus lapo susukau kūgį, siaurąjį galą nukreipiau žemyn ir įstačiau į puodelio angą taip, kad viršuje liktų vos maža skylutė.
Kvapas kyla iš dugno pro kūgį. Muselė nusileidžia pro angą. O atgal pro tą patį siaurą tunelį jau neberanda kelio.
Koks masalas veikia geriausiai
Ne bet koks vaisius tinka vienodai. Geriausiai vilioja tai, kas jau pradėję fermentuotis — pernokęs bananas, persiko gabalėlis, obuolio riekelė.
Keli obuolių sidro acto lašai kvapą sustiprina, nes muselėms jis reiškia tą patį, ką pūvantys vaisiai. Jei šviežių vaisių nėra, tinka ir šiek tiek vaisių sulčių ar cukraus vandens.
Svarbu nepersistengti. Per daug skysčio kvapą tik praskiedžia. Užtenka plono sluoksnio dugne — tiek, kad tvyrotų aromatas. Po dienos kitos masalą verta atnaujinti: šviežias, ką tik pradėjęs rūgti vaisius vilioja gerokai stipriau nei jau išdžiūvęs.
Kodėl svarbu sandarumas
Pirmą kartą pusę muselių pamačiau lendant atgal pro plyšį prie krašto. Klaida buvo ta, kad kūgis prigulė nelygiai.
Apjuosiau kraštą lipnia juosta, prispaudžiau popierių prie puodelio sienelės, kad neliktų nė menkiausio tarpo. Nuo tada spąstas ėmė veikti kaip vienpusė kamera — įskrenda, o išskristi nebegali.
Jei puodelio kraštas nelygus, pirma jį išlyginkite. Sandarumas čia svarbesnis už viską. Net menkas plyšelis leidžia muselėms grįžti atgal, ir visas darbas nueina veltui.
Kur pastatyti, kad veiktų greičiau
Spąstas veikia tik ten, kur muselės ir taip renkasi. Geriausia vieta — šalia vaisių dubens, prie kriauklės arba ten, kur laikai kompostui skirtas atliekas.
Statyk atokiau nuo skersvėjo, kad kvapas nesisklaidytų per greitai. Šiltoje vietoje fermentacija vyksta sparčiau, tad ir masalas kvepia stipriau, o muselės susiranda spąstą greičiau.
Jei jų daug, pastatyk du ar tris spąstus skirtinguose kampuose. Kelios „stotelės” sugauna daugiau nei viena. Po dienos jau matyti, kuri vieta populiariausia — ten jų prisirenka daugiausia, ir kitą kartą žinosi, kur dėti iš karto.
Kad muselės nebegrįžtų
Spąstas sugauna tai, kas jau skraido. Bet jei virtuvėje lieka maisto šaltinių, naujos muselės atsiras vėl.
Todėl kartu su spąstu ėmiau tuštinti šiukšles dažniau, skalauti rūšiavimui skirtą tarą ir šluostyti stalviršius bei kriauklę, kur kaupiasi likučiai. Vaisius sudėjau į šaldytuvą, o ne palikau ant stalo.
Patikrinau ir tas vietas, apie kurias iš pradžių net nepagalvojau — grindų plovimo kibirą, drėgnus skudurus, indų kempinę. Būtent ten jos dažnai veisiasi.
Per dvi dienas virtuvė tapo tuščia nuo jų. Be purškalų, be kvapo, be nuolatinio mostagavimo ranka virš dubens. Tereikėjo puodelio, popieriaus lapo ir banano, kuris vis tiek jau buvo pernokęs.
