Daug kas prie kopūstų sodina serenčius ar medetkas tikėdamiesi, kad kvapas atbaidys šliužus. Tiesa priešinga — kaip tik šie augalai šliužus dažniausiai privilioja. Bet būtent tai galima paversti privalumu, jei žinai, kaip.

Sode veikia du skirtingi augalų būdai: vieni šliužus tikrai atbaido, kiti — nukreipia nuo daržovių. Kartu jie apsaugo lysves be jokių granulių.

Kvapnios žolės, kurios šliužams nemielos

Stipraus kvapo žolelės — patikimiausias natūralus barjeras. Jų eteriniai aliejai šliužams nemalonūs, o tyrimai rodo, kad tokių augalų ekstraktai tikrai sulėtina jų maitinimąsi.

Aplink lysves ar prie pažeidžiamų daržovių verta pasodinti česnakų, čiobrelių, pipirmėčių ar estragono. Tinka ir rozmarinas, tik atminkite, kad Lietuvoje jis žiemos nepakenčia — auginamas vazone arba kaip vienmetis. Šias žoleles galima ne tik sodinti, bet ir panaudoti purškalui.

Aitriųjų paprikų gudrybė

Pačių paprikų šliužai, deja, neaplenkia. Bet jose esantis kapsaicinas veikia kaip stiprus atbaidiklis.

Iš aitriųjų paprikų ar kajeno miltelių su vandeniu ir lašeliu muilo galima pasidaryti purškalą pažeidžiamiems augalams apsaugoti. Tik nepurkškite žydinčių žiedų, kuriuose renkasi bitės, ir saugokite akis bei odą — kapsaicinas dirgina.

„Aukos” augalai, nukreipiantys kenkėjus

Čia grįžtame prie serenčių ir nasturčių. Užuot laikę juos repelentais, sodininkai juos naudoja kaip spąstus: pasodinti lysvės pakraštyje, jie prisitraukia šliužus ir atitraukia juos nuo kopūstų ar salotų.

Nasturtės turi ir antrą naudą — nunykusios jos tampa puikia žaliąja trąša, tad rudenį jų šalinti nebūtina. Kaip daugiametį „aukos” augalą galima rinktis ir gvazdikus: kartą pasodinęs, jų kasmet iš naujo sėti nereikės.

Svarbu tik viena — aukos augalus reguliariai tikrinti ir surinktus šliužus pašalinti, kitaip jie tiesiog dauginsis šalia derliaus.

Šis būdas turi dar vieną didelį pliusą. Skirtingai nei šliužų granulės, jis nekenkia nei bitėms, nei sliekams, nei naminiams gyvūnams — o lysvės lieka apsaugotos beveik už dyką.