Užsimerki tamsoje — ir prieš akis šmėsteli blyksniai, spalvų sūkuriai ar keisti raštai.
Nors jokios šviesos nėra. Šis reiškinys turi pavadinimą — fosfenai. Ir daugeliu atvejų jis visiškai nekenksmingas: tą patį regi beveik kiekvienas žmogus. Bet ne visada, todėl verta žinoti, kur eina riba tarp įprasto ir to, kas turėtų sunerimti.
Kas yra fosfenai
Fosfenai — tai regos pojūčiai (blyksniai, mirgėjimas, geometriniai raštai), atsirandantys be jokio išorinio šviesos šaltinio.
Tai ne tikri vaizdai iš aplinkos, o pojūtis, kylantis pačioje regos sistemoje. Jį sukelia atsitiktinis tinklainės ląstelių ir regos takų aktyvumas, kurį smegenys interpretuoja kaip šviesą. Klasikinis pavyzdys — „žvaigždutės”, kurias pamatai staiga atsistojęs ar netyčia gavęs per galvą. Tai irgi fosfenai: regos sistema trumpam gauna netikėtą dirgiklį. Reiškinį žmonės pastebi jau šimtmečius — pakanka lengvai paspausti užmerktą voką, ir jį patirsi pats. Jis labai dažnas ir daugumai žmonių visiškai normalus.
Kodėl juos matome tamsoje
Net visiškoje tamsoje regos sistema nenurimsta.
Tinklainės ląstelės ir toliau generuoja labai silpnus vidinius signalus. Dienos šviesoje jie tiesiog nepastebimi, o tamsoje ar užmerktomis akimis smegenys gali juos suvokti kaip blyksnius ar raštus. Kadangi tokį bazinį aktyvumą turi kiekvieno žmogaus akys, potyris paprastai nepavojingas ir tik atspindi normalią jų veiklą. Būtent todėl fosfenai dažnai ryškiausi ką tik išjungus šviesą, kai akys dar nespėjo priprasti prie tamsos.
Kodėl fosfenai atsiranda patrynus akis
Pastebėjai, kad blyksniai suryškėja patrynus akis? Ir tam yra paaiškinimas.
Fizinis spaudimas trumpam pakeičia tinklainės ląstelių veiklą akies gilumoje. Toks mechaninis dirginimas sukuria mažus elektrinius signalus net ir be šviesos, o jie regos takais keliauja į smegenis, kurios juos „perskaito” kaip kibirkštis ar besikeičiančius raštus. Poveikis trumpalaikis ir dažniausiai pastebimas pavargus ar stipriau paspaudus užmerktus vokus. Panašiai trumpam paveikti akis gali čiaudulys, kosulys ar staigus kraujospūdžio pokytis atsistojus.
Kada tai normalu, o kada — ne
Pavieniai blyksniai po akių trynimo, spaudimo ar tamsoje — įprastas, nekenksmingas fosfenų reiškinys. Kartais juos supainiojama su tikra šviesa iš aplinkos, tačiau fosfenai skiriasi tuo, kad juda ar keičiasi drauge su akių judesiu bei spaudimu, o ne su tuo, kas vyksta už lango.
Nerimą turėtų kelti kitkas: kai blyksniai tampa dažni, nuolatiniai arba atsiranda visai be priežasties — patys savaime. Ypač jei kartu pasirodo juodi taškeliai, „užuolaidos” pojūtis regos lauke, staigus regėjimo pablogėjimas ar galvos skausmas. Tokie požymiai gali rodyti tinklainės ar neurologinę problemą, ir jų ignoruoti nevalia.
Atskira istorija — mirgantys, zigzaginiai raštai, kartais lydintys galvos skausmą. Jie gali būti migrenos auros dalis. Jei tokie epizodai kartojasi, apie juos irgi verta pasikalbėti su gydytoju.
Ką daryti, jei kartojasi
Jei fosfenai vis grįžta be aiškaus dirgiklio, verta kreiptis į akių gydytoją.
Specialistas gali įvertinti tinklainę, regos nervą ir aplinkines struktūras bei atmesti rimtesnes priežastis. Prireikus atliekama ir neurologinė apžiūra. Prieš vizitą įsidėmėk detales: kada blyksniai prasidėjo, kiek trunka, ar paveikta viena, ar abi akys, ir ar būna papildomų simptomų.
Tokie užrašai gydytojui — didelė pagalba. O tau — ramybė, nes daugeliu atvejų atsakymas nuramina: tai tik įprastas akių darbas tamsoje. Svarbiausia mokėti atskirti — kada tai kūno kasdienybė, o kada ženklas, kurio nevalia praleisti. Sveikos akys tą ribą peržengia retai, tad be reikalo bijoti taip pat neverta.
