Kepsnys nuėjo į keptuvę tiesiai iš šaldytuvo. Aštuonios minutės iš vienos pusės, aštuonios iš kitos, kaip su kiauliena.

Rezultatas atrodė kaip padas.

Būtent taip dauguma žmonių ir susipažįsta su žvėriena. Vieną kartą. Po to jos nebeperka niekada.

Kas mėsoje iš tiesų yra

Elniena ir stirniena beveik neturi riebalų — šimte gramų jų telpa vos pora gramų. Kalorijų kiekis panašus į kalakutieną, kartais net mažesnis.

Bet lyginti reikia ne ten.

Geležies žvėrienoje yra kelis kartus daugiau nei vištienoje ar kalakutienoje. Tas pats su cinku. B grupės vitaminų, ypač B12, joje tiek, kad viena porcija padengia visos paros poreikį.

Prie to prisideda tai, ko nesuskaičiuosi lentelėje. Gyvūnas maitinosi tuo, ką rado miške. Antibiotikų jam niekas neduoda, augimo tempo nespartina, riebalų sluoksnio dirbtinai neaugina.

Riebalų sudėtis dėl to kitokia. Omega-3 rūgščių santykis palankesnis nei bet kurioje ūkyje augintoje mėsoje.

Kalakutiena lieka geras liesos mėsos pasirinkimas. Tik geležies ir cinko ji duoda kelis kartus mažiau.

Kodėl ji nepasirodo pirkinių krepšelyje

Ne dėl kainos. Dėl dviejų kitų priežasčių.

Pirma — jos nėra ten, kur einame. Prekybos centro lentynoje žvėrienos nerasite, nes ji keliauja iš medžiotojų būrelių per specializuotas parduotuves ar tiesiogiai.

Antra — perkepimo baimė. Kai mėsoje nėra riebalų, klaidos ji neatleidžia. Trisdešimt sekundžių per ilgai, ir kepsnys sausas.

Todėl žmonės, kartą apsideginę, sprendimą priima greitai: „ne mano skoniui”. O iš tikrųjų tai buvo ne skonis, o keptuvė.

Prisideda ir trečia priežastis, kurios niekas nepasako garsiai. Miško mėsa daugeliui vis dar atrodo kaip kažkas iš senelio laikų, o ne kaip tai, ką dedi į savaitės meniu.

Ką reikia žinoti apie saugumą

Šerniena Lietuvoje privalomai tiriama dėl trichineliozės. Perkant iš medžiotojo tai vienintelis klausimas, kurį būtina užduoti, ir vienintelis atsakymas, kurį būtina išgirsti.

Šerniena, briedžiena ir kita mėsa iš mėsėdžių ar visaėdžių kepama iki galo — bent vienuolika laipsnių virš septyniasdešimties. Elniena ir stirniena, esant patikimam šaltiniui, gali likti rausva viduje.

Ir dar viena smulkmena, apie kurią nekalbama. Šratų likučiai mėsoje pasitaiko. Prieš gamindami perbraukite gabalą pirštais.

Kaip iškepti taip, kad grįžtumėte antrą kartą

Mėsa iš šaldytuvo išimama valandą prieš kepimą. Šalta į karštą keptuvę nededama niekada.

Įtrinama aliejumi, ne miltais. Kaitinama stipriai, kol susidaro plutelė, tada ugnis mažinama.

Vidinė temperatūra elnienai — apie šešiasdešimt penkis laipsnius. Termometras čia ne prabanga, o vienintelis būdas nesugadinti gabalo, kuris kainavo kaip jautienos išpjova.

Po kepimo mėsa ilsisi dešimt minučių po folija. Šis žingsnis praleidžiamas dažniausiai ir kainuoja daugiausiai — sultys, neturėjusios laiko pasiskirstyti, lieka ant pjaustymo lentelės.

Prie stalo — bruknės, spanguolės, kepti obuoliai. Kadagio uogos, čiobreliai, lauro lapas. Bulvių košė ar grikiai.

Jei žvėrienos dar neragavote, pradėkite ne nuo kepsnio. Pradėkite nuo troškinio — ten perkepti praktiškai neįmanoma, o skonis atsiveria toks pat.

Kepsnį pasilikite antram kartui. Su termometru.