Rytas. Rasa dar nenudžiūvusi, o per lysvę driekiasi trys švieži žemės kauburėliai. Tarsi kas naktį būtų kasęs metro liniją tiesiai po burokėliais.
Pirma mintis paprastai būna pikta. Antra — protingesnė.
Kurmis nevalgo jūsų daržovių. Jis medžioja sliekus, grambuolių lervas ir vabzdžius. Problema ne jis pats, o jo tuneliai, kurie pakelia dirvą ir palieka jaunas šaknis ore. Vadinasi, tikslas — ne nužudyti, o įtikinti jį persikelti.
Kodėl kurmis pasirinko būtent jūsų sklypą
Purus, laistomas, mulčiuotas daržas kurmiui atrodo maždaug taip pat, kaip mums — atviras bufetas. Kasti lengva. Maisto daug.
Ką tik perkasta žemė yra ypatingai patraukli: pasipriešinimo beveik nėra. Todėl kurmiai dažniau apsigyvena tvarkinguose, prižiūrėtuose soduose nei apleistuose plotuose. Tai savotiškas komplimentas, kurio niekas neprašė.
Kvapų barjeras — pigiausias pirmas žingsnis
Kurmis gyvena tamsoje ir orientuojasi uosle. Todėl kvapas jam yra informacija apie pavojų.
Prie šviežių urvų galima įkišti šuns ar katės iškritusio kailio kuokštą. Veikia ir panaudotas katės kraikas — įberti saują į urvo angą. Plėšrūno šlapimo koncentratų, kuriuos siūlo užsienio šaltiniai, Lietuvoje praktiškai nenusipirksite, todėl naminių gyvūnų kvapas yra realus pakaitalas.
Antra priemonė — šeivamedis. Ne „šeivamedžio trąšos”, kaip kartais verčiama, o šviežios šakelės su lapais, sugrūstos į urvą, arba jų nuoviras, supiltas į angą. Kvapas stiprus ir kurmiams nemalonus.
Medžiagas reikia atnaujinti po kiekvieno lietaus.
Garsas, kuris trikdo po žeme
Vibracija sklinda dirva geriau nei oru, ir tai galima išnaudoti.
Įsmeigtas metalinis strypas su ant jo užmauta plastikine butelio „vėtrunge” sukasi nuo vėjo ir perduoda virpesius žemyn. Tas pats principas veikia ir su vėjo varpeliais ant žemų kuoliukų.
Vienas įrenginys nieko nepakeis. Keli, išdėstyti palei aktyvių urvų liniją, jau padaro vietą nejaukią. Rezultatas retai būna staigus — reikia savaitės ar dviejų kantrybės.
Kai dirva nustoja būti restoranu
Trumpiausias kelias — atimti maistą.
Mažiau grambuolių ir kitų lervų reiškia mažiau priežasčių likti. Padeda ir saikingesnis laistymas: nuolat permirkusi, puri žemė yra idealus tunelis. Plikus takelius verta lengvai sutankinti, o mulčio sluoksnio nedaryti gilaus ir minkšto.
Sausesnė, tvirtesnė dirva kurmiui nėra draudimas. Tik nepatogumas. Dažniausiai to pakanka.
Ko nedaryti niekada
Karbidas, dūmų patronai, benzinas ar nuodingi granulės urvuose — ne sprendimas, o rizika. Nuodus lygiai taip pat gali rasti katė, šuo ar smalsus vaikas. Dūmai ir degūs skysčiai pavojingi jums patiems.
Jei atbaidymas nepadeda, lieka gyvagaudžiai kurmių spąstai. Jie parduodami ir Lietuvoje. Sąlyga viena: tikrinti bent du kartus per parą ir paleisti gyvūną toli nuo sodų — miške, pievoje, ne kaimyno sklype.
Ir dar viena mintis, kurią daugelis atmeta iš karto. Kurmis sunaikina daugybę kenkėjų lervų ir purena gilesnius sluoksnius. Jei jo tuneliai eina pievoje, o ne po pomidorais — galbūt verta jį tiesiog palikti ramybėje.
Pradėkite nuo kvapo prie trijų šviežiausių kauburėlių šįvakar. Po savaitės pažiūrėkite, kur atsirado naujų — dažniausiai jie jau būna už tvoros.
