Kibirą slyvų nešiau į virtuvę kaip kiekvieną rugpjūtį. Bet šiemet kažkas buvo ne taip. Perrūšiavau visas — nė vienos sveikos. Vienos suminkštėjusios, kitos su rudomis dėmėmis, trečios — jau su lervomis viduje.

„Tu praleidai vieną laikotarpį,” — ramiai pasakė kaimynystėje gyvenantis Kęstutis, trisdešimt metų slyvų augintojas. — „Po žydėjimo. Ir to pakako.”

Kas iš tikrųjų pūdo slyvas

Slyvos pūva ne dėl oro ir ne dėl senatvės. Pagrindinis kaltininkas — slyvinis vaisėdis. Jo lervos perveria odelę per mažyčius pradūrimus. Žaizda atsiveria — ir pro ją įsiskverbia grybeliai bei bakterijos.

Iš pradžių matote tik nedidelį patamsėjimą. Rusvą dėmelę. Suminkštėjusią vietą. Bet viduje jau vyksta irimas. Ir jei toks vaisius lieka ant medžio ar nukrenta ant žemės — jis tampa užkrato šaltiniu visiems aplinkiniams vaisiams.

„Aš galvojau — na, viena sugedusi, nieko tokio,” — prisipažino Kęstutis. — „Bet viena sugedusi tankioje kekėje per savaitę užkrečia penkias.”

Klaida — ne tai, ką darote, o tai, ko nedarote

Kritinis momentas — dvi trys savaitės po žydėjimo. Būtent tada vaisėdžio patelės deda kiaušinėlius ant jaunų vaisių. Jei tuo metu medis neapsaugotas — lervos įsiskverbia, ir sezono pabaigoje turite kibirą puvėsių.

Gydymas turi prasidėti iš karto po žydėjimo ir kartotis kas dešimt keturiolika dienų. Dar vienas papildomas purškimas liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje — ir ciklas nutraukiamas.

Laukti, kol pamatysite suminkštėjimą — per vėlu. Tuo metu žala jau nebepataisoma.

Kuo purkšti — ir kas veikia Lietuvoje

Sintetiniai insekticidai — patikimiausia apsauga. Lietuvos rinkoje slyviniams vaisėdžiams tinka acetamiprido ar chlorantraniliprolo pagrindu veikiantys preparatai — jų rasite bet kurioje sodininkystės parduotuvėje. Prieš pirkdami patikrinkite etiketę — turi būti nurodytas tinkamumas vaismedžiams ir vaisėdžiams.

Kas renkasi natūralesnį kelią — kiečio užpilas. Šeši šimtai gramų džiovinto susmulkinto kiečio ir tiek pat vištų mėšlo dešimtyje litrų šilto vandens. Laikyti keturiasdešimt aštuonias valandas. Įpilti septyniasdešimt mililitrų skysto muilo ir purkšti kas dvi tris savaites.

„Tai ne stebuklas,” — perspėjo Kęstutis. — „Bet jei derinsi su tvarkingu sodu — rezultatas bus.”

Ką daryti dabar

Pašalinkite visus pažeistus vaisius — ir nuo medžio, ir nuo žemės. Nesumeskite į kompostą — lervos ten tęs ciklą. Surinkite ir utilizuokite.

Kitą pavasarį pradėkite purškimą iš karto po žydėjimo. Ne po savaitės. Ne kai „bus laiko”. Iš karto.

Viena praleista savaitė po žydėjimo — ir visas kibiris keliauja atgal ant žemės. Kęstutis tai žino. Dabar žinote ir jūs.