Lysvė atrodė tobulai. Šakos nugenėtos. Žolė nupjauta. Atėjo laikas kasti. Bet kai iškasiau viską iš karto — pusė gumbų buvo žirnio dydžio, o kita pusė — per didelė ir jau pradėjusi minkštėti.
Kitais metais padariau kitaip. Nekasiau visko. Kasiau tik iš šono. Pirmiausia — dideles. Mažas palikau augti. Ir skirtumas buvo toks, kokio nesitikėjau.
Kodėl visos bulvės subręsta skirtingu metu
Bulvės po žeme nėra vienodos. Vieni gumbai užsimezga anksčiau, kiti — vėliau. Vieni jau paruošti, kiti dar auga. Ir būtent tai yra pagrindinė problema.
Kai kasate viską vienu metu — dalis bulvių per didelės, dalis per mažos. Didžiosios jau pradeda minkštėti drėgnoj dirvoj. Mažosios dar net nepasiekė normalaus dydžio.
„Visada galvodavau — kuo ilgiau palauksiu, tuo geriau”, — prisipažino vienas sodininkas. „Bet tada didelės pradėdavo pūti, o mažos vis tiek likdavo smulkios.”
Sprendimas — nekasti visko vienu metu.
Šoninis kasimas — kaip tai atrodo
Kastuvas įeina ne iš viršaus, o iš šono — į kauburio šlaitą. Lėtai. Atsargiai. Geležtė slysta po dirvos paviršiumi ir atidengia pirmuosius gumbus.
Didžiausios bulvės paprastai būna toliau nuo stiebo — kauburio pakraščiuose. Būtent jas ir reikia surasti pirmas.
Kiekvieną gumbą švelniai pakelti. Netraukti. Nepešti. Jei jaučiate pasipriešinimą — palikti. Tas gumbas dar prisijungęs prie šaknų ir jam reikia laiko.
„Pirmas kartas buvo nedrąsus — bijojau pažeisti šaknis”, — papasakojo kitas sodininkas. „Bet kai supratau techniką — kasimas tapo greitas ir tikslus.”
Svarbu — kastuvo geležtę laikyti žemai, judėti lėtai ir vengti perpjauti šakniastiebius, kurie maitina likusius gumbus.
Mažos bulvės lieka — ir toliau auga
Kai didžiosios išimtos — kauburį užverti atgal. Dirvą sutankinti lengvai, bet nesuslėgti. Augalas lieka vietoje. Šaknys dirba toliau. Maži gumbai gauna maisto medžiagų, kurių anksčiau dalindavosi su didžiaisiais.
Per kelias dienas — kartais per savaitę — mažosios pastebimiai paauga. Jos užpildo erdvę, kurią paliko didžiosios. Ir subręsta tolygiau, nes nebekonkuruoja dėl vietos.
Tai paprastas principas — duoti kiekvienai bulvei tiek laiko, kiek jai reikia, o ne priversti visas baigtis vienu metu.
Antras kasimas — kai viskas subrendę
Po kelių dienų arba savaitės — grįžti. Vėl iš šono. Mažosios jau didesnės. Luobelė tvirtesnė. Gumbai švaresni, nes nebuvo ištraukti per anksti.
Šį kartą galima kasti drąsiau — augalas jau baigia sezoną, šaknys silpsta natūraliai.
Rezultatas — dvi porcijos vietoje vienos. Pirma — didelės, tvirtos, sveikos. Antra — vidutinės, tolygios, be žirnių.
Nuo tada kasiu tik taip. Pirma — didžiausias iš šono. Palaukti. Tada — viską, kas liko. Jokių minkštų milžinų. Jokių žirnių. Tik tolygus, švariai subrendęs derlius.
