Parduotuvėje lentyna su užrašu „be glitimo” užima jau trečdalį skyriaus. Kainos — trečdaliu didesnės. Ir beveik visi pirkėjai, kurie tiesia ranką prie tos lentynos, daro tai be jokios diagnozės.
„Aš pati taip pirkau porą metų,” prisipažino dietologė Vaida. „Kol paskaičiavau, kiek permoku, ir pažiūrėjau, ką iš tiesų rodo tyrimai.”
Rezultatai ją nustebino.
Problema: mitas apie „švaresnį” maistą
Produktai be glitimo daugumos žmonių galvose reiškia „sveikiau”. Bet tyrimai rodo priešingai. Tokiuose produktuose dažnai daugiau cukraus, sočiųjų riebalų ir kalorijų nei įprastuose atitikmenyse. O svarbių medžiagų — mažiau. Skaidulų. Folio rūgšties. Geležies. Cinko.
„Žmonės pakeičia paprastą ruginę duoną specialiu produktu, kuris kainuoja dvigubai ir maitina perpus prasčiau,” paaiškino Vaida. „Tai ne sveikatinimas. Tai marketingas.”
Kai kuriose analizėse rasta ir dar blogesnių dalykų — padidėjęs kadmio ar švino kiekis tam tikruose produktuose be glitimo. Ne dėl to, kad gamintojai blogai dirba, o dėl to, kad pakaitiniai miltai kartais kaupia sunkiuosius metalus iš dirvožemio.
Kam iš tikrųjų reikia vengti glitimo
Celiakija paveikia maždaug 0,5–1 % gyventojų. Šiems žmonėms glitimas — tikra grėsmė: jis pažeidžia plonąją žarną ir sukelia rimtus simptomus. Jiems griežta dieta be glitimo yra ne pasirinkimas, o būtinybė.
Dar yra nedidelė grupė žmonių su patvirtintu glitimo jautrumu. Bet tai — reti, diagnozuoti atvejai.
„Visiems kitiems glitimas yra įprasta baltymų grupė, kurią organizmas toleruoja be jokių problemų,” ramiai pasakė dietologė. „Kviečiuose, rugiuose, miežiuose — jis buvo visada.”
Pilvo pūtimas — ne visada glitimo kaltė
Daugelis žmonių nusprendžia vengti glitimo po pilvo pūtimo epizodų. Bet pūtimą gali sukelti dešimtys priežasčių. Persivalgymas. Laktozės netoleravimas. Stresas. Dirgliosios žarnos sindromas. Per mažai skaidulų.
„Kai žmogus atsisako glitimo ir pasijunta geriau — jis daro išvadą, kad glitimas buvo kaltas,” paaiškino Vaida. „Bet dažniau būna taip, kad jis tiesiog pradėjo mažiau valgyti itin perdirbto maisto. Pyragų. Picų. Sausainių. Ir pagerėjimą sukėlė ne glitimo nebuvimas, o perdirbto maisto sumažinimas.”
Kitas dažnas scenarijus — laktozės netoleravimas, kuris Lietuvoje yra gana paplitęs. Žmogus atsisako glitimo, bet kartu pradeda valgyti mažiau produktų su pienu — ir simptomai sumažėja. Išvada: „kaltas glitimas.” Tikroji priežastis — visai kitur.
Prieš atsisakant glitimo — verta atlikti tyrimus. Nes celiakijos diagnostika yra patikimesnė, kai glitimas dar vartojamas. Atsisakius jo prieš tyrimus, rezultatai gali būti klaidingai neigiami.
Trys klausimai sau prieš perkant „be glitimo”
Vaida siūlo paprastą patikrinimą kiekvieną kartą, kai ranka tiesiasi prie specialios lentynos.
Pirma: ar turiu diagnozę? Jei ne — įprastas produktas beveik visada maistingesnis ir pigesnis.
Antra: ar tikrai jaučiu simptomus nuo glitimo? Jei taip — pirmiausia pas gydytoją, ne į parduotuvę.
Trečia: ar aš tiesiog tikiu, kad tai sveikiau? Jei taip — verta pasitikrinti, ką sako mokslas, ne reklama.
„Aš niekam nesakau, kad glitimas yra geras ar blogas,” pridūrė Vaida. „Sakau tik tiek — jei neturite diagnozės, šie produktai jums nieko papildomo neduoda. O atima — visai realius pinigus.”
Subalansuota mityba su įprastais, minimaliai perdirbtais produktais vis dar lieka patikimiausias kelias. Be etikečių. Be permokų. Be tuščių pažadų.
