Anyta atėjo į vištidę, pastovėjo minutę ir pasakė: „Reikia pelenų.”
Jokio ilgo aiškinimo. Jokių vaistų iš veterinarijos vaistinės. Tiesiog kibirėlis medžio pelenų iš krosnies. Supylė į negilią dėžę, pastatė kampe — ir vištos puolė į ją kaip į šventę.
„Galvojau, kad juokauja,” pasakojo Inga. „Bet kitą rytą vištos jau nekasėsi. Plunksnos atrodė kitaip. Ir pirmą kartą per savaitę tvarte buvo ramu.”
Tai ne pasakėlė. Tai vienas seniausių ir veiksmingiausių būdų kovoti su blusomis, erkėmis ir utėlėmis vištidėje.
Kodėl pelenai veikia
Medžio pelenai yra smulkūs, sausi ir šarminio pobūdžio. Kai vabzdys patenka į pelenų sluoksnį — smulkios dalelės pažeidžia jo chitininį apvalkalą, tą apsauginį kiautą, kuris laiko drėgmę viduje. Be jo parazitas greitai išdžiūva ir žūva.
Tai mechaninis poveikis — ne cheminis. Pelenai neturi jokių toksinų, kurie galėtų pakenkti paukščiams ar jų kiaušiniams. Pelenų galima naudoti ir šalia lizdaviečių — kiaušiniai lieka švarūs ir saugūs. Vištos instinktyviai purinasi dulkėse — tai jų natūralus valymo būdas, ir pelenai tą procesą tik sustiprina.
„Kai paukščiai patys renkasi pelenų vonią — tai geriausias ženklas, kad priemonė veikia,” paaiškino paukštininkystės specialistė Rasa. „Jiems nereikia aiškinti. Instinktas padaro viską.”
Kaip paruošti vištidę
Prieš barstant pelenus — vištidė turi būti visiškai išvalyta. Seni pakratai, mėšlas, plunksnos ir šiukšlės — viską surinkti ir pašalinti. Parazitai slepiasi plyšiuose, kampuose, tupyklose ir lizdavietėse, todėl visos šios vietos turi būti pasiekiamos.
Kai grindys ir sienos liko tuščios — pelenai barstomi į plyšius, kampus, laktas ir poilsio vietas. Kuo smulkesni pelenai — tuo geriau jie pasiekia paslėptas vietas, kur blusos deda kiaušinėlius.
Lygiagrečiai pastatoma pelenų vonia — negili dėžė ar įdubimas grindyse, pripildytas sausų pelenų. Vištos pačios ją atras ir naudosis kasdien.
Kai pelenų nepakanka
Sunkiais atvejais — kai parazitų populiacija jau spėjo išaugti — vien pelenų gali nepakakti. Tada naudojama sieros fumigacija. Tai rimtesnis metodas, kuris reikalauja atsargumo.
Procesas toks: vištos pašalinamos iš tvarto. Visi pakratai ir šiukšlės išnešami. Tvarto durys ir langai užsandarinami. Sieros dūminė priemonė uždegama viduje — išsiskiriančios dujos prasiskverbia į plyšius, siūles ir paslėptus paviršius, sunaikindamos parazitus ir jų kiaušinėlius.
Po dešimties penkiolikos minučių tvartas atidaromas ir gerai išvėdinamas. Tik tada vištos grąžinamos.
„Tai kraštutinė priemonė — ne kasdienė,” perspėjo Rasa. „Sieros dūmai yra toksiški, ir jei tvarte liktų paukštis — pasekmės būtų rimtos. Bet kai padaroma teisingai — rezultatas yra visiškas atstatymas.”
Kaip neleisti parazitams grįžti
Prevencija paprastesnė nei gydymas. Reguliariai keičiami pakratai — geriausia kas savaitę ar dvi. Pelenų vonios palaikomos sausos ir prieinamos visus metus. Plyšiai ir kampai tikrinami kas kelias savaites — ypač pavasarį ir rudenį, kai parazitai daugiausia aktyvūs ir temperatūra jiems palankiausia.
Drėgnos vietos tvarte tvarkomos nedelsiant — drėgmė yra tai, kas parazitams reikalingiausia, kad daugintųsi. Nutekantis vanduo, prastai vėdinama vieta ar per daug tankus pakratas — visa tai kviečia blusas atgal.
Anyta tai žinojo be jokių knygų. Tiesiog kibirėlis pelenų — ir ramybė tvarte. Kartais seni būdai veikia geriau nei nauji.
