Trisdešimt žiemų ta pati klaida. Pakėliau malkas nuo grunto. Krosnyje — skirtumas milžiniškas

Laikykite malkas tvarkingai patalpoje

Rudenį, kai pirmą kartą pakėliau malkų krūvą ant medinių padėklų, nesitikėjau nieko ypatingo. Tiesiog norėjau, kad apatiniai rąstai nepūtų.

Bet kai sausį atvėriau pirmąjį sluoksnį — mediena buvo sausa, lengva, be jokio pelėsio kvapo. Krosnis užsikūrė iš pirmo karto. Per trisdešimt metų to nebuvau patyręs.

Kodėl žemė yra didžiausias malkų priešas

Kai rąstai guli tiesiai ant grunto, drėgmė kyla kapiliariniu būdu į medieną. Iš apačios ateina pelėsis. Iš šonų — vabzdžiai. „Malkos atrodo sausos iš viršaus,” paaiškino senas meistras, dirbantis su krosnimis jau keturis dešimtmečius. „Bet apačioje — tikras miškas.”

Pakelta konstrukcija — mediniai padėklai, betoniniai blokeliai ar specialūs stovai — sukuria oro tarpą. Drėgmė po lietaus ar sniego tirpsmo pasišalina natūraliai. Mediena džiūsta tolygiai iš visų pusių.

Stoginė — ne prabanga, o būtinybė

„Aš dvidešimt metų dengdavau malkas plėvele,” prisipažino vienas sodininkas. „Ir nesupratau, kodėl jos vis tiek šlapios.”

Problema paprasta. Plėvelė neišleidžia drėgmės. Po ja susikaupia kondensatas. Malkos pradeda pelėti greičiau nei stovėdamos atvirame ore.

Geriau veikia nuožulni stoginė konstrukcija. Gofruota skarda. Šiferis. Net stogo veltinis. Svarbu viena — šonai turi likti atviri. Oras cirkuliuoja, drėgmė pasišalina, mediena kvėpuoja.

Prie sienos ar atskirai — kas geriau

Pritvirtinti malkų stovą prie ūkinio pastato — logiška. Siena apsaugo nuo vėjo ir lietaus iš vienos pusės. Stogas jau yra. Nereikia statyti atskiros malkinės.

Bet yra vienas niuansas. „Rietuvę statyk bent dešimt centimetrų nuo sienos,” patarė meistras. „Kitaip tarp sienos ir malkų susikaupia drėgmė. Ir pūva ne tik malkos — pūva pastato siena.”

Atviras šonas leidžia orui judėti. Pakelta bazė apsaugo apačią. Toks derinys veikia geriau nei visiškai uždara malkinė be ventiliacijos.

Trys klaidos, kurios sunaikina gerą atsargą

Pirma — per daug tanki rietuvė. Kai kaladės sukrautos be tarpų, oras necirkuliuoja viduje. Vidiniai sluoksniai lieka drėgni visą sezoną.

Antra — saulėkaitoje stovinti atdara krūva. Per didelis džiovinimas sumažina medienos šildymo efektyvumą. Malkos perdžiūsta. Dega greitai ir neduoda tolygios šilumos.

Trečia — nestabilus pagrindas. Rietuvė ant nelygaus grunto svyra, slinksta ir galiausiai griūva. Tai ne tik nepatogu — tai pavojinga.

Kai atsarga didelė — malkinė neišvengiama

Jei per žiemą sudeginami penki ir daugiau kubinių metrų, atskira malkinė tampa praktiškiausiu sprendimu. Stogas. Pakeltas grindų pagrindas. Atviri šonai arba ventiliacijos angos.

Tokia konstrukcija saugo nuo lietaus, sniego, vėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Mediena lieka optimalios drėgmės — ne per šlapia, ne per sausa.

Meistras nusišypsojo. „Gera malkinė — tai kaip šaldytuvas kurui. Visada tinkamos temperatūros ir drėgmės. Tik nereikia elektros.”

Pirmasis žingsnis paprastas. Pakelk apatinę eilę nuo žemės bent penkiolika centimetrų. Uždėk stoginę, palik šonus atvirus. Visa kita — niuansai, kuriuos suprastum per pirmą žiemą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like