Senelė niekada nemesdavo granatų žievelių. Jos visada išdžiūdavo ant laikraščio palangėje, paskui keliaudavo į stiklainį. „Kas jose yra — nematoma,” sakydavo ji, kai klausdavom. Tada nesuprasdavom, ką ji turi omenyje.
Dabar fitocheminės analizės rodo, kad ji buvo teisi.
Granatų žievelė turi dešimt kartų didesnę vitamino C koncentraciją nei arilai — minkšti grūdeliai, dėl kurių vaisius perkamas. Be to — punikalaginai, antocianinai, taninai. Junginiai, kurių pavadinimų senelė nežinojo, bet jų poveikį — jautė.
Kas iš tikrųjų yra granatų žievelėje
Žievelė nėra atliekos. Ji — koncentruotas junginių rezervuaras, kurio vaisiaus minkštimas paprasčiausiai neprilygsta.
Vitaminas C žievelėje — ženkliai didesnėmis koncentracijomis nei ariluose. B grupės vitaminai. Punikalaginai — vieni galingiausių žinomų augalinių antioksidantų. Taninai, pasižymintys sutraukiančiu ir antimikrobiniu poveikiu. Antocianinai, atsakingi už tamsią spalvą ir laisvųjų radikalų šalinimą.
Tikslios koncentracijos priklauso nuo veislės ir džiovinimo būdo, bet kiekybinis skirtumas tarp žievelės ir minkštimo nuosekliai fiksuojamas tyrimuose.
Kaip paruošti nuovirą
Paprasčiausias ir efektyviausias būdas — nuoviras. Dešimt penkiolika gramų džiovintų žievelių verdama pusė litro vandens dvidešimt trisdešimt minučių. Atvėsinama, nukošiama, laikoma šaldytuve iki trijų dienų.
Vartojama vienas du valdomieji šaukštai, praskiesti šiltu vandeniu, du keturis kartus per dieną. Arba naudojama kaip burnos skalavimo skystis — taninai veikia antimikrobiškai ir slopina uždegimą burnos gleivinėje, tad tinka ir sergant gerklės uždegimu.
Džiovinimui: žievelės nuplaunamos, supjaustomos tolygaus dydžio juostelėmis, džiovinamos ore ant grotelių arba orkaitėje žemiausioje temperatūroje su pravira durimi — kol tampa trapios. Laikoma sandariai uždarytame inde, ženkluojant datą. Tinka iki metų.
Kam gali padėti
Tyrimuose nurodomi keli taikymo laukai. Imunomoduliacinis ir antioksidacinis poveikis — infekcijų profilaktikai ir sveikimo palaikymui. Taninų poveikis žarnyno gleivinei — ūmaus viduriavimo atvejais, nes riboja patogenų prisitvirtinimą prie sienelių. Hepatoprotekcinis poveikis — kepenų antioksidacinis pajėgumas, fiksuotas laboratoriniuose tyrimuose.
Tai nėra stebuklingas vaistas. Tai papildoma priemonė, veikianti kaip palaikymas — ne pagrindinis gydymas.
Kada vengti ir ką žinoti apie saugumą
Koncentruoti žievelių ekstraktai turi daug taninų ir bioaktyvių junginių — todėl vartojimas turi būti saikingas. Keli valdomieji šaukštai nuoviro per dieną, kelios savaitės — ne mėnesiai.
Vengti nėštumo ir žindymo metu. Vaikams — tik pasitarus su gydytoju. Vartojantiems kraujo krešėjimo ar spaudimo vaistus — taip pat pasitarti, nes galima sąveika. Jei atsiranda pilvo diskomfortas, vidurių užkietėjimas ar galvos svaigimas — vartojimą nutraukti.
Senelė to nežinojo. Bet vartodavo saikingai ir trumpai — instinktyviai. Ir ta intuicija pasirodė teisinga.
