— Ką tu darai? — paklausiau Barbaros, kai ji paėmė vakarykštę bagetę ir pakišo ją po čiaupu.
— Plauniu duoną, — atsakė ji ramiai, lyg tai būtų savaime suprantamiausia pasaulyje veikla.
Barbara gyvena Paryžiuje ir tokių dalykų nemato kaip keistenybės. Prancūzams tai — kasdienybė. O man tą akimirką atrodė kaip svetima planeta.
Bet kai po penkių minučių iš orkaitės paėmiau tą pačią bagetę — traškią plutą, minkštą vidų ir kvapą, kuris priminė šviežią kepyklą — daugiau klausimų neturėjau.
Kaip tai veikia
Pasenusios duonos plutą reikia trumpam palaistyt karštu vandeniu — ne permerkti, o tiesiog gerai suvilgyti iš visų pusių. Galima palaikyti po tekančiu čiaupu porą sekundžių arba tiesiog apšlakstyti rankomis.
Tada — į orkaitę, įkaitintą iki dviejų šimtų laipsnių, penkioms septynioms minutėms.
Drėgmė pro plutą įsiskverbia į minkštimą ir jį atgaivina, o aukšta temperatūra plutą vėl padaro traškią. Du procesai vienu metu — ir duona atrodo kaip ką tik iškepusi.
— Svarbiausia — nepalaikyti vandenyje per ilgai, — perspėjo Barbara. — Sekundės, ne minutės. Kitaip pluta sušlaps ir neatsistatys.
Kai laiko visai nėra — mikrobangė
Jei orkaitės kaitinti nėra kada, mikrobangė irgi veikia — tik kitaip. Riekelės dedamos ant lėkštės vienu sluoksniu, uždengamos dangčiu ir kaitinamos trisdešimt sekundžių.
Garų efektas suminkština vidų, bet pluta nebus traški — tai kompromisas, ne tobulybė. Vis dėlto rezultatas kur kas geresnis nei sausa, kieta riekelė, kuri kitaip keliautų tiesiai į šiukšliadėžę.
Ir vienas svarbus dalykas — valgyti reikia iš karto. Per kelias minutes po mikrobangės duona vėl pradeda kietėti.
Kokia duona tam tinka
Ne kiekvienas kepalas reaguoja vienodai. Geriausiai veikia su duona, kuri turi tvirtą plutą — bagetės, kaimiškos duonos kepalai, ciabata, sourdough tipo kepalai. Jų struktūra atlaiko drėgmę ir aukštą temperatūrą, nesugriūna ir nesušlampa.
Minkšta sumuštinių duona — ne. Ji per tankiai suspaudžia minkštimą ir po vandens tiesiog tampa šlapia masė, kurios neišgelbės jokia orkaitė.
— Jei duona kadaise turėjo gerą plutą — ji veiks, — pasakė Barbara. — Jei niekada neturėjo — geriau nekankink.
Kodėl verta nemesti
Vidutinė šeima per metus išmeta kelis kilogramus duonos — dažniausiai ne todėl, kad ji sugedusi, o todėl, kad sukietėjusi ir nebeatrodo patraukli.
Šis triukas neatgaivina pelėsiu pažeistos duonos — tokia tikrai keliauja į šiukšliadėžę. Bet sukietėjęs kepalas, kuris dar kvepia normaliai ir atrodo sveikai — tai ne atliekos. Tai penkios minutės iki šilto, kvepiančio gabalo, kuris vėl tinka ir prie sriubos, ir su sviestu, ir tiesiog taip.
Barbara tą vakarą pasakė dar vieną dalyką, kuris įstrigo: Paryžiuje duonos niekas neišmeta. Ją arba suvalgo, arba atgaivina, arba sumalą į džiūvėsius. Trečio varianto — šiukšliadėžės — tiesiog nėra.
