Rūgštynių sriuba — vienas labiausiai laukiamų pavasario patiekalų. Bet ką daryti, kai nuskintas lapas atrodo puikiai, o paskui pamatai kelis tamsiai rudus taškelius?
Plauti ir virti? Ar mesti?
Vilma, auginanti rūgštynes savo lysvėje daugiau nei dešimt sezonų, tą klausimą uždavė sau kiekvieną pavasarį — kol sužinojo, kas iš tikrųjų slepiasi po tais taškais.
Kas tai yra
Mažos tamsiai rudos arba juodos dėmelės ant rūgštynių lapų — ne purvas ir ne saulės nudegimai. Tai septoriozė — grybelinė liga, kurią sukelia Septoria genties grybai.
Dėmės paprastai dviejų keturių milimetrų dydžio. Iš pradžių pilkšvu centru, vėliau pasidengia smulkiomis juodomis taškais — tai grybų sporų kapsulės.
„Pirmus kartus galvojau — gal lietus aptaškė žemėmis”, — prisiminė Vilma. „Kol dėmės pradėjo plėstis ir lapai gelsti.”
Jei liga progresuoja — dėmės susilieja, lapai džiūsta ir nyksta anksčiau laiko.
Kodėl atsiranda
Drėgnas oras — pagrindinė priežastis. Dažni lietūs, per gausus laistymas, prasta oro cirkuliacija tarp augalų.
Per tankiai pasodinta rūgštynė — ideali terpė grybui. Jei rūgštynės auga toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės — rizika dar didesnė.
Sporą perneša vanduo, vėjas ir net sodo įrankiai.
„Aš keturis sezonus auginau rūgštynes vienoje lysvėje”, — prisipažino Vilma. „Penktą — jau pusė lapų buvo dėmėti.”
Ar galima valgyti
Jei dėmelių nedaug — lapus galima kruopščiai nuplauti, pašalinti pažeistas vietas ir naudoti terminiam apdorojimui. Rūgštynių sriuba, apkepas, pyragas — virimas ir kepimas sunaikina didžiąją dalį grybų.
Atskiros dėmės rūgštynių nepadaro toksiškų. Bet atsargumo reikia — vaikams, nėščioms moterims ir žmonėms su jautriu virškinumu tokių lapų geriau neduoti.
Jei pažeidimas didelis — lapas dėmėtas daugiau nei trečdalyje paviršiaus — mesti. Grybų sporos gali sukelti alergines reakcijas, o skonis tampa nemalonus.
„Riba paprasta”, — paaiškino Vilma. „Keli taškeliai — nuplaunuii ir verduu. Daug taškų — nerizikuoji.”
Raudona linija — pilka ar balta danga
Jei ant lapų be juodų dėmių pasirodė pilka arba balta plokštelė — tai jau ne septoriozė. Tai gali būti netikroji miltligė arba puvimas. Šiuos lapus valgyti kategoriškai negalima — jokiu būdu, net po virimo.
Kaip apsaugoti lysvę
Pirmaisiais ligos požymiais — pašalinti pažeistus lapus. Nepalikti augalų liekanų lysvėje. Laistyti tik dirvą, ne lapus.
Sodinti erdviai — kad oras cirkuliuotų. Kas trejus ketverius metus keisti rūgštynių vietą.
Ankstyvoje stadijoje gali padėti purškimas kalio permanganato tirpalu arba skalbinių muilo su soda mišiniu. Po biologinių fungicidų — rūgštynę valgyti galima tik praėjus dviem trims savaitėms.
„Dabar tarp eilių palieku dvigubai daugiau vietos nei anksčiau”, — pasakė Vilma. „Ir rūgštynių sriuba — be staigmenų.”
