Dvylika metų pirkau anti-aging serumus po keturiasdešimt eurų buteliuką. Bet ant veido jaučiau, kad oda prie ryto vis tiek tampa sausesnė, smulkios linijos po akimis ryškėja, švytėjimas dingo.
Tada paklausiau dermatologės Aurelijos, ar yra ypatingas serumas, kurio nesu girdėjusi.
Ji pažvelgė su ironija akyse.
„Pasakykite, kokios temperatūros vandeniu prausiatės?”
Atsakiau — kaip ir visi. Karšto. Mėgstu kaip pirtį.
„Štai. Galite pirkti serumus už tūkstančius eurų — jie nesuras to, ką kasdien sunaikinate per septynias minutes po dušo galva.”
Kas vyksta su oda po karštu vandeniu
Aurelija paaiškino, ką vidiniame lygmenyje daro karštas vanduo.
„Mūsų odos paviršiuje yra plonas riebalų sluoksnis — vadinamasis lipidinis barjeras. Jis sulaiko drėgmę ir blokuoja kenksmingas medžiagas. Karštas vanduo tą sluoksnį tirpdo. Ne pažeidžia — tirpdo. Iš dušo išeinate iš dalies be apsaugos.”
Pridūrė: „Po karšto vandens odos pH pakyla virš normalaus 5,0–5,5 lygio. Tampa palanki bakterijų augimui ir uždegimams. O šiluma giliau pažeidžia dermos sluoksnyje esantį kolageną ir elastiną — tuos pačius struktūrinius baltymus, dėl kurių gaminate kremus.”
Lyg sušaudžiau visus serumus per vieną dušą.
Kodėl drėkinamasis kremas neišgelbsti situacijos
„Kremas dirba paviršiuje. Jis užpildo drėgmę raginio sluoksnio lygyje. Tai yra apie viršutinius dvidešimt mikrometrų. Karštas vanduo prasiskverbia gilyn, į dermos sluoksnį, kur kolageno tinklas yra. Ten kremas nepatenka — jis fiziškai neturi tokio gebėjimo.”
Aurelija davė palyginimą, kuris man įstrigo.
„Įsivaizduokite, kad jūs kasdien apdaužote sieną kūju, o paskui dažais bandote uždažyti įtrūkimus. Dažai padaro paviršių gražesnį pusę dienos. Tačiau siena lieka apgadinta giliai, o ryt vakare vėl ją kūju daužysite.”
Tobulas dušas pagal dermatologijos taisykles
Aurelija pateikė tris parametrus.
Temperatūra — apie 37 laipsnius, ne aukštesnė nei kūno. Pirmosiomis dienomis atrodo per vėsu. Po savaitės kūnas pripranta, ir karštas dušas pradeda atrodyti agresyvus.
Trukmė — iki penkių minučių. Užsistatykite telefono laikrodį. Ilgesnis dušas — net vėsesniu vandeniu — pažeidžia drėgmės balansą.
Pabaiga — trumpas šalto vandens užbaigimas. Dvidešimt sekundžių, šalto, bet ne ledinio. Sutraukia poras, stimuliuoja mikrocirkuliaciją, sumažina rytinį patinimą.
Trijų minučių taisyklė, kuri keičia rezultatą
„Po dušo oda yra unikalioje būsenoje”, — pasakė Aurelija. „Drėgna, šilta, su laikinai padidėjusiu pralaidumu. Tai vienintelis kasdienis langas, kai paviršiniai sluoksniai stipriausiai įsisavina viską, ką ant jų uždedate.”
Tas langas trunka apie tris minutes.
„Tepkite drėkiklį ar aliejų ant dar drėgnos odos. Lengvai pradžiovinkite paplekšnėdami — ir tepkite. Vandens molekulės odoje virsta ‚kabliukais’, prie kurių prisijungia kremo molekulės. Jei delsiate dvidešimt minučių, paviršinis vanduo išgaruoja ir kartu išsineša dalį vidinės drėgmės iš odos.”
Kaip žinoti, kad dušas naikina jūsų odą
Aurelija išvardijo penkis ženklus. Oda traukiasi ir niežti tuoj po dušo. Smulkios sausos plokštelės ant blauzdų ir alkūnių. Paraudimai, kurie po dušo intensyvėja. Veido oda atrodo „suplonėjusi”, matomi smulkūs kraujagyslių tinklai. Mimikos linijos rytais atrodo gilesnės nei vakarais.
„Visa tai grįžtama, jeigu pradedate dirbti su priežastimi, ne pasekmėmis.”
Močiutės posakis, kuris pasirodė tikras
Po dviejų savaičių prie 37 laipsnių vandens, penkių minučių dušo ir trijų minučių lango oda pradėjo ramėti. Per mėnesį smulkios linijos po akimis tapo mažiau ryškios. Ne dėl serumo, kurio kainos didėjo nuo metų prie metų. Dėl mygtuko, kurį per dvidešimt metų niekada iki galo nepasukau.
Močiutė turėjo posakį, kurį, kaip vaikas, laikiau senoviškais žodžiais. „Vaikeli, kūnas mėgsta tai, ką ir žemė mėgsta — drungną vandenį, lėtumą ir nuoseklumą. Greitumas ir karštis viską suplėšo.”
Pasirodo, ji buvo dermatologė be diplomo.
