Žmona pirma pastebėjo. Vasaros pabaigoje, baseine.
— Klausyk, ar šitas apgamas ant tavo peties visada toks buvo?
Pažiūrėjau veidrodyje. Tikrai — atrodė kažkaip kitaip nei prieš metus. Tamsesnis. Lyg kraštai būtų išsiliję į aplinkinę odą.
Nuėjau į odos gydytojo kabinetą būdamas neramus. Ne dėl to, kad sirgčiau — bet dėl to, kad nežinojau, į ką tikrai reikia atkreipti dėmesį. Po vizito turiu keturių punktų sąrašą, kuriuo dabar tikrinsi visus šeimos narius kartą per metus.
Kodėl tai svarbu
Melanoma — ne dažna odos vėžio forma, bet ji agresyvi. Nustatyta anksti, lokalizuotoje stadijoje — gydymo sėkmė virš devyniasdešimt aštuonių procentų. Praleista mėnesius — situacija dramatiškai keičiasi.
Pati problema ta, kad žmonės neskuba pas gydytoją, jei „tik apgamas”.
— Tai svarbiausia žinoti, — pasakė dermatologė Rasa, kuri mane apžiūrėjo. — Ne baimintis. O atskirti, kuris apgamas natūralus, kuris keičiasi neįprastai.
Pirmas požymis: asimetrija ir nelygus kraštas
Dauguma natūralių apgamų yra simetriški — apvalūs arba ovališki. Jei mintyse pernešate tariamą liniją per vidurį, abi pusės atrodo panašiai.
Įtartinas apgamas — kitoks. Viena pusė skiriasi nuo kitos. Forma — netaisyklinga.
Antras niuansas — kraštai. Sveiko apgamo kraštas yra aiškus, lygus, lyg braižytas pieštuku. Įtartinas apgamas turi „kraujuojančius” pakraščius — neaiškius, dantytus, lyg susiliejančius su aplinkine oda.
Antras požymis: keli atspalviai viename apgame
Sveikas apgamas — vienos spalvos. Vienodai rudas. Vienodai juodas.
Įtartinas — kelių atspalviai vienu metu. Šviesiai rudas vienoje vietoje, tamsiai juodas kitoje, galbūt rausvas atspalvis krašte.
Plius pavojingiausia detalė — spalva pradeda „bėgti” už pačio apgamo ribų į aplinkinę odą. Tai vadinama pigmento išplitimu.
— Šitas požymis vienas iš stipriausių, — atsiduso Rasa. — Jei matai, kad spalva neliko apgamo viduje — eik tą pačią savaitę.
Trečias požymis: spartus dydžio pokytis
Suaugusio žmogaus apgamai paprastai stabilūs. Per metus — minimalus pokytis. Per dešimt metų — beveik tas pats.
Įtartinas atvejis — apgamas, kuris pradeda augti per kelis mėnesius. Arba — staiga atsiradęs naujas apgamas po keturiasdešimtojo gimtadienio.
Praktinis triukas, kurį pasakė Rasa: kasmet, vasaros pradžioje, fotografuoju visus didesnius apgamus telefonu. Su matavimo žingsneliu šalia. Kai kyla abejonė — palyginu su senesne nuotrauka.
Šeši milimetrai — vidutinis ribinis dydis. Daugiau — verta apžiūros. Bet svarbiausia ne pats dydis, o pokytis.
Ketvirtas požymis: nieko fizinio
Šitas — labiausiai praleidžiamas, nes nematomas vizualiai.
Apgamas pradeda niežėti. Be jokios priežasties. Be vabzdžių įkandimų aplinkoje, be alergeno kontakto.
Arba — kraujuoja. Iš nieko, nedidelis kiekis, lyg paspaudus, lyg pats sau.
Arba — šalia atsiranda žaizdelė, kuri negyja. Savaitėmis. Mėnesiais.
Šie simptomai gali atsirasti ir be akivaizdžių spalvinių pokyčių. Daugelis žmonių nepriima jų rimtai — „tikriausiai pasibrūžiniau”. Bet tai signalas, kad ląsteliniame lygmenyje vyksta pokyčiai.
Kaip tikrinti save namuose
Rasa pamokė paprastos sistemos. Po dušo, prieš dideliame veidrodyje. Apžiūri visą kūną — galvą, ausis, kaklą, krūtinę, pilvą, nugarą, rankas, kojas. Net pėdas ir pirštus tarp pirštų.
Kas mėnuo — greitas peržiūrėjimas. Kasmet — kruopštus, su nuotraukomis. Vietas, kurių pats nepamatai, patikrinti partneriui.
Kada eiti pas gydytoją
Bent vienas iš keturių požymių — vizitas pas dermatologą. Ne pas šeimos gydytoją, kuris vis tiek nukreips.
Profilaktinis tikrinimas — kartą per dvejus metus, jei rizika maža. Kasmet — jei šeimoje buvo onkologinių atvejų, jei oda labai šviesi, jei darbe daug saulės.
Kas paaiškėjo mano atveju
Mano apgamas peties srityje pasirodė geras. Tiesiog pradėjo „rastis” tipinis senėjimo pakitimas.
Bet vizitas vis tiek buvo geriausia investicija. Rasa apžiūrėjo dar du apgamus — vieną pašalino kaip įtartiną. Per pusvalandį kabinete sumažino metus laukimo dėl nežinomybės.
Eikite pas dermatologą, kai pastebite pokytį. Ne vėliau.
