Dešimt metų purkšiu tą patį mišinį nuo šliužų — kaimynai vis klausia recepto

Šliužai yra prie starto linijos

Kiekvieną pavasarį tas pats košmaras: ryto rasa dar nenugaravusi, o šliužai jau sėdi ant salotų kaip namuose. Buvau tame taške, kai norėjosi viską nupurkšti chemija ir pamiršti.

Bet tada teta Aldona, kuri savo darže neturi nė vieno suėsto lapo, pasakė:

— Kam tau ta chemija? Aš purškiu tris ingredientus iš virtuvės — ir šliužai aplenkia mano lysvę kaip maro zoną.

Paprašiau recepto. Ir nuo to karto naudoju tik jį.

Trys minutės paruošimo — ir viskas

Receptas toks paprastas, kad iš pradžių netikėjau.

Viena aitrioji paprika, pora česnako skiltelių ir sauja šviežių mėtų lapelių. Viską smulkiai supjaustau, sudedu į indelį ir palieku dvi tris valandas — per tą laiką kapsaicinas, sieros junginiai ir mėtų eteriniai aliejai susijungia į tokį mišinį, kurio šliužas negali pakęsti.

Po to praskiedžiu dviem litrais vandens, perkoškiu ir supilu į purkštuvą. Visas paruošimas — trys minutės darbo ir pora valandų laukimo. Kainuoja centus.

Aldona dar patarė įlašinti šiek tiek skysto muilo — kad tirpalas geriau priliptų prie lapų ir nenubėgtų pirmu lašu.

Kada ir kaip purkšti — čia slypi skirtumas

Purškiau visaip, kol supratau taisyklę: ryte arba vakare, niekada per patį vidurdienį. Saulė suardo veikliąsias medžiagas greičiau nei šliužai spėja jų paragauti.

Purkšti visą augalą — lapus iš abiejų pusių ir žemę aplink. Šliužai šliaužia naktį, todėl drėgna dirva aplink augalą turi dvokti taip, kad jiems nusinorėtų keisti kryptį.

Kartoti kas penkias septynias dienas. Po lietaus — iš karto, nelaukiant grafiko. Lietus nuplauna viską, ir šliužai tą pajunta greičiau nei tu.

Aldona pridūrė dar vieną gudrybę: aplink augalų pagrindus berti medžio pelenų.

— Pelenai džiovina — o šliužas ant sauso paviršiaus šliaužti negali. Jam reikia drėgmės kaip žuviai vandens, — paaiškino ji.

Kai pelenai sudrėksta po lietaus — papildyti iš naujo.

Kai dvi savaites iš eilės nematai nė vieno — laimėjai

Per pirmus metus dar abejojau. Bet kai visa vasara praėjo be nė vieno suėsto salotų lapo — supratau, kad Aldona žinojo, ką daro.

Dabar purkšiu nuo pavasario iki rudens. Kai dvi savaites iš eilės nematau šliužų — pereinu į kartą per mėnesį. Ir to pakanka.

Kaimynė vieną vasarą paklausė:

— Ką tu purški, kad tavo salotos tokios?

Pasakiau receptą — ji juokėsi. Iki kol pamačiau ją parduotuvėje perkant aitrąsias paprikas.

Dešimt metų, trys ingredientai ir jokios chemijos. Aldona buvo teisi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like