Vaistinėje dirbantis Rytis A. jau penkiolika metų stebi tą patį vaizdą – žmonės sumoka už vaistus ir išeina. Daugelis net nežino, kad galėjo gauti dalį paslaugų nemokamai.
„Man kartais net nepatogu. Stovi žmogus, perka vaistus už 40 eurų, o aš žinau, kad jis turi teisę į kompensaciją arba nemokamą konsultaciją. Bet jei jis neklausia – aš negaliu primesti.”
Jis nusprendė papasakoti, ko galima prašyti vaistinėje – ir ką dauguma žmonių praleidžia.
Nemokamos paslaugos, apie kurias mažai kas žino
Rytis A. pradėjo nuo paprasčiausių dalykų.
„Vaistinėje galima nemokamai pasimatuoti kraujospūdį. Daugelyje vaistinių stovi aparatai, bet žmonės praeina pro šalį. Ir tai ne šiaip aparatas – farmacininkas gali padėti interpretuoti rezultatus.”
Jis pridūrė dar keletą paslaugų.
„Gliukozės matavimas – kai kuriose vaistinėse nemokamas, kitose – simbolinis mokestis. Svorio ir ūgio matavimas, kūno masės indekso skaičiavimas – irgi nemokamai. Bet žmonės tiesiog nežino.”
Janina P., 63 metų pensininkė iš Panevėžio, sužinojo apie tai tik praėjusiais metais.
„Visą gyvenimą ėjau į polikliniką matuotis kraujospūdį. Eilės, laukimas, nervai. O pasirodo, galiu užeiti į vaistinę ir per dvi minutes viską sužinoti. Kodėl man niekas anksčiau nepasakė?”
Vaistų kompensacijos – didžiausias praradimas
Farmacininkas paaiškino apie kompensuojamus vaistus.
„Lietuvoje yra kompensuojamų vaistų sąrašas. Jei jūsų vaistas ten yra – mokate tik dalį kainos, kartais vos kelis eurus. Bet reikia receptą turėti elektroninį ir būti draustiems.”
Jis pateikė pavyzdį.
„Vienas pacientas pirko vaistus nuo cholesterolio už 35 eurus kas mėnesį. Kai paklausiau, ar turi elektroninį receptą – paaiškėjo, kad ne. Gydytojas kažkada išrašė popierinį, ir žmogus vis tą patį pirko. Kai sutvarkė dokumentus – pradėjo mokėti 4 eurus vietoj 35.”
Janina P. patyrė panašią situaciją.
„Mano vaistai nuo spaudimo buvo kompensuojami, bet aš to nežinojau. Penkerius metus mokėjau pilną kainą. Kai sūnus išsiaiškino – suskaičiavome, kad praradau daugiau nei 800 eurų.”
Generiniai vaistai – dar vienas sutaupymas
Rytis A. pasakojo apie generikus.
„Generinis vaistas – tai tas pats vaistas, tik kitoks pavadinimas ir gamintojas. Veiklioji medžiaga identiška, efektas toks pat. Bet kaina gali skirtis tris keturis kartus.”
Jis pabrėžė svarbų punktą.
„Farmacininkas gali pasiūlyti generiką, bet tik jei pacientas klausia. Jei neklausia – parduodame tai, ką gydytojas išrašė. O gydytojas dažnai rašo originalą, nes taip įpratęs.”
Petras M., 57 metų statybininkas iš Kauno, pradėjo klausinėti.
„Kiekvieną kartą vaistinėje sakau – ar yra pigesnis atitikmuo? Farmacininkas pažiūri ir dažniausiai randa. Per mėnesį sutaupau gal 20 eurų. Nedaug atrodo, bet per metus – 240. Tai jau pinigai.”
Ko dar galima prašyti
Farmacininkas išvardijo mažiau žinomas galimybes.
„Vaistų utilizavimas – jei turite pasenusių vaistų, atnešite į vaistinę. Priimame nemokamai. Nereikia mesti į šiukšles, kur jie teršia aplinką.”
Jis pridėjo dar vieną patarimą.
„Konsultacija dėl vaistų sąveikos – irgi nemokama. Jei geriate kelis vaistus, paprašykite farmacininko patikrinti, ar jie dera tarpusavyje. Kartais gydytojai nesuderina, o farmacininkas pamato problemą.”
Janina P. dabar elgiasi kitaip.
„Kiekvieną kartą vaistinėje užduodu bent vieną klausimą. Ar yra pigiau? Ar kompensuojama? Ar galiu čia pasimatuoti spaudimą? Farmacininkai niekada neatsisako padėti – tiesiog reikia paprašyti.”
Rytis A. užbaigė mintį.
„Vaistinė nėra tik parduotuvė. Tai sveikatos įstaiga, kur dirba specialistai. Jie gali padėti – bet jūs turite leisti jiems tai padaryti. Užduokite klausimą, ir nustebsite, kiek galite sutaupyti.”
Kitą kartą užėję į vaistinę, galbūt verta ne tik paimti vaistus ir išeiti. Kartais vienas paprastas klausimas gali sutaupyti dešimtis eurų – arba net sužinoti kažką svarbaus apie savo sveikatą.
