Prabusdavau naktį ir patalynė būdavo šlapia. Ne drėgna – šlapia. Lyg kas būtų išpylęs vandenį. Taip kartojosi keletą mėnesių.

Galvojau – per karšta kambaryje. Sumažinau temperatūrą. Nepasikeitė. Pakeitau antklodę. Nepasikeitė. Nustojau gerti kavą vakare. Vis tiek prakaituodavau.

Galiausiai nuėjau pas vidaus ligų gydytoją Artūrą. Jo žodžiai mane sustabdė.

„Naktinis prakaitavimas – tai signalas. Kartais nekaltas, kartais – ne.”

Priežasčių yra daug

Gydytojas Artūras pradėjo nuo paprasčiausių dalykų.

„Hormonai – dažniausia priežastis. Moterims menopauzė, vyrams – testosterono svyravimai.”

„Bet man tik keturiasdešimt…”

„Tai nereiškia, kad hormonai stabilūs. Be to, yra ir kitų priežasčių – vaistai, nerimas, skydliaukė.”

Prisiminiau – prieš porą mėnesių pradėjau gerti naujus vaistus nuo galvos skausmo. Gydytojas užsirašė.

Mama turėjo panašią problemą

Paskambinau mamai ir papasakojau. Ji ilgai tylėjo.

„Aš irgi prakaituodavau naktį. Prieš dešimt metų. Galvojau – menopauzė. Pasirodo – skydliaukė per daug dirbo.”

„Ir ką padarei?”

„Pasitikrinau. Išgėriau vaistų kursą. Praėjo.”

Bet ji pridūrė: „Gerai, kad eini pas gydytoją. Mano kolegė ignoravo. Pasirodo – turėjo rimtesnę problemą.”

Raudonos vėliavos

Gydytojas Artūras išvardijo ženklus, kurių negalima ignoruoti.

„Jei kartu su prakaitavimu krenta svoris be priežasties – tai signalas. Jei yra karščiavimas, nuolatinis nuovargis, padidėję limfmazgiai – reikia tirti.”

„O jei tiesiog prakaituoju?”

„Tada pradedame nuo paprastų dalykų. Kraujo tyrimas, skydliaukės hormonai, metabolinė panelė.”

Mano tyrimai parodė – skydliaukė šiek tiek per aktyvi. Ne kritiškai, bet pakankamai, kad sukeltų naktinius prakaitavimus.

Vyras pakeitė įpročius

Papasakojau vyrui. Jis irgi kartais prakaituodavo naktį, bet niekada nesikreipė.

„Gal tiesiog per karšta?”

„Gal. Bet gal ir ne.”

Gydytojas davė keletą patarimų, kuriuos galima išbandyti iš karto. Sumažinti kambario temperatūrą iki penkiolikos–devyniolikos laipsnių. Rinktis kvėpuojančius patalus. Vengti alkoholio ir sunkaus maisto tris valandas prieš miegą.

Vyras išbandė. Po savaitės pasakė: „Rečiau prakaituoju. Gal tikrai buvo per karšta.”

Sesuo atrado tikrą priežastį

Sesuo turėjo kitokią istoriją. Ji prakaituodavo naktį kelis mėnesius, bet nesikreipė – galvojo, stresas darbe.

Kai papasakojau apie savo vizitą, ji irgi nuėjo pasitikrinti.

Diagnozė – nerimo sutrikimas. Naktinis prakaitavimas buvo tik vienas iš simptomų.

„Dabar lankausi pas psichologę,” – pasakė ji. – „Ir prakaitavimas sumažėjo.”

Ką dabar žinau

Gydytojas Artūras pasakė paprastai: „Naktinis prakaitavimas – ne liga, o simptomas. Svarbu rasti, ko simptomas.”

Mano atveju – skydliaukė. Geriu vaistus, stebiu būklę. Prakaituoju rečiau.

Bet svarbiausia pamoka – neignoruoti. Kūnas kalba. Kartais tyliai, kartais garsiai.

Prakaitas naktį – tai vienas iš jo balsų.