Tris mėnesius gėriau geležies papildus, nes jaučiausi nuolat pavargusi. Feritino lygis kraujyje buvo žemas, todėl atrodė logiška – trūksta geležies, reikia gerti geležį. Vaistinėje nusipirkau papildų ir pradėjau vartoti kasdien.
Bet po trijų mėnesių nieko nepasikeitė. Nuovargis liko, plaukai vis dar slinkdavo, energijos – jokios. Nusprendžiau kreiptis į kitą gydytoją.
Endokrinologė Vilma pažvelgė į mano tyrimus ir palingavo galvą. „Jūsų problema ne geležies trūkumas. Jūsų problema – geležies pasisavinimas.”
Kodėl feritinas meluoja
Vilma paaiškino tai, ko niekada nebuvau girdėjusi. Feritinas – tai ne tikroji geležis kraujyje. Tai tik saugoma geležis, tarsi pinigai banke. Bet jei bankas užšaldytas – pinigai yra, bet jų panaudoti negali.
„Feritinas kyla ne tik nuo geležies”, – tęsė ji. „Jis kyla nuo uždegimo, streso, infekcijų. Jūsų organizmas gali turėti daug saugomos geležies, bet ji nepasiekia ten, kur reikia – į kraują, į raumenis, į smegenis.”
Tai vadinama geležies sekvestracija – medicininis terminas, kurį dabar žinau. Geležis yra, bet ji „įkalinta” audiniuose ir negali atlikti savo darbo – keliauti į kraują, į raumenis, į smegenis.
Trys tyrimai, kuriuos reikėjo padaryti
Vilma pasakė, kad vienas feritino skaičius nieko nereiškia. Reikia matyti visą vaizdą.
Pirmas tyrimas – transferino prisotinimas. Jis parodo, kiek geležies iš tikrųjų keliauja kraujyje ir pasiekia audinius. Mano buvo žemas – nors feritinas atrodė normaliai.
Antras – tirpus transferino receptorius. Šis rodiklis parodo, ar audiniai „šaukiasi” geležies – ar jiems jos tikrai reikia. Kuo aukštesnis – tuo labiau organizmui jos trūksta funkciniu požiūriu. Mano buvo padidėjęs.
Trečias – hepcidinas. Tai hormonas, kuris reguliuoja, kiek geležies įsisavinama iš maisto ir kiek išleidžiama iš atsargų. Jei jis per aukštas – geležis lieka užrakinta.
„Matote?” – pasakė Vilma, rodydama į skaičius. „Jūs geriate papildus, bet jie nedaro nieko gero. Geležis tiesiog kaupiasi audiniuose ir gali net pakenkti – sukelti oksidacinį stresą, pažeisti ląsteles.”
Kuo pavojingas perteklius
Pasirodo, per daug geležies yra pavojinga. Ji sukelia oksidacinį stresą – kažkas panašaus į rūdijimą organizmo viduje. Pažeidžia ląstelių membranas, baltymų struktūras, net DNR. Pagreitina senėjimą, didina širdies ligų ir kitų susirgimų riziką.
Vilma paaiškino, kad daugelis žmonių geria geležį remdamiesi vien feritinu ir daro sau žalą, to net nesuprasdami. Ypač jei tikroji problema yra ne trūkumas, o pasisavinimo sutrikimas.
Ką darome dabar
Vietoj geležies papildų dabar sprendžiame tikrąją priežastį. Tikriname žarnyno sveikatą, nes būtent žarnyne įsisavinama geležis. Žiūrime uždegimo žymenis, vario lygį – jis būtinas geležies transportavimui per kraują.
Po dviejų mėnesių naujo gydymo – pirmi pokyčiai. Energija pamažu grįžta, plaukai stipresni, oda geresnė. Ne todėl, kad geriu daugiau geležies, o todėl, kad organizmas pagaliau ją panaudoja taip, kaip turi.
Vilma buvo teisi. Kartais problema ne tame, ko trūksta, o tame, kas neveikia teisingai. Ir vienas skaičius ant lapo – ne visas atsakymas. Jei jaučiatės pavargę ir geriate geležį be rezultato – gal laikas pasitikrins giliau.
