Kai statėme terasą, aplink ją pasodinau hortenzijas. Gražu, šešėlis, žydi visą vasarą – tobula.
Tik tą vasarą pradėjome rasti erkes. Ant savęs, ant vaikų, ant šuns. Niekada anksčiau to nebuvo.
Galvojau – tiesiog blogas sezonas. Kol kaimynas, kuris dirba miškų ūkyje, pažiūrėjo į mano sodą ir pasakė: „Ar žinai, kad pats jas pasikvietei?”
Kodėl tam tikri augalai – erkių rojus
Erkės nemėgsta saulės ir sausumo. Jos mėgsta šešėlį, drėgmę ir tankius augalus, kur gali slėptis.
„Pažiūrėk į savo hortenzijas,” – sakė kaimynas. – „Tankios, drėgnos, šešėlyje. Erkėms tai – idealios sąlygos.”
Pasirodo, erkės ne šiaip atsitiktinai atsiranda kiemuose. Jos ateina ten, kur yra tinkama aplinka. Ir mes patys tą aplinką sukuriame, net to nesuvokdami.
Penki augalai, kurie traukia erkes
Kaimynas išvardijo augalus, kuriuos jis niekada nesodintų prie pat namų.
Hortenzijos. Tankios lapijos, nuolatinė dirvos drėgmė po jomis. Erkėms – idealios slėptuvės.
Dekoratyvinės žolės. Aukštos, tankios, formuoja drėgnus guotus. Erkės ten laukia praeinančių šeimininkų.
Rododendrai. Dideli lapai, ilgai laikanti drėgmę dirvoje. Erkės po jais jaučiasi puikiai.
Levanda ir mėta (kai neprižiūrimos). Nors sakoma, kad atbaido kenkėjus – užaugusios ir nenukarpytos jos sukuria drėgnas slėptuves.
Kadagiai ir kiti spygliuočiai krūmai. Tankūs, tamsūs, drėgni – viskas, ko erkėms reikia.
Požymiai, kad jūsų kiemas tapo erkių buveine
Kaimynas davė penkių punktų sąrašą, kurį reikia patikrinti.
Nuolatinis šešėlis. Jei augalai dengia didelę dalį kiemo ir saulė beveik nepasiekia dirvos – tai rizikos zona.
Lapų sluoksnis. Senų lapų sankaupos po augalais – ideali erkių slėptuvė.
Drėgna dirva. Jei žemė po augalais visada drėgna, net kai nelyja – erkėms tai patinka.
Tankūs pasodinimai prie takelio ar durų. Erkės laukia ten, kur praeina šeimininkai. Jei tanki augalija – prie įėjimo, tai problematiška vieta.
Gyvūnų takai. Jei šuo ar katė reguliariai praeina pro tam tikrą vietą – erkės ten ir bus.
Ką dariau po to pokalbio
Hortenziјų neišroviau – per gražios. Bet padariau kelis pakeitimus.
Paretinau apatinius lapus. Daugiau šviesos ir oro cirkuliacijos – mažiau drėgmės.
Pašalinau lapų sluoksnį. Viskas, kas buvo sukritę po krūmais – į kompostą.
Atitraukiau augalus nuo tako. Ten, kur vaikščiojame dažniausiai – dabar tuščia zona, be tankių augalų.
Sumažinau laistymą. Hortenzijos vis tiek auga, bet dirva po jomis ne tokia drėgna.
Reguliariai pjaunu žolę. Aukšta žolė – irgi erkių slėptuvė. Dabar pjaunu kas savaitę, ypač šalia augalų.
Ką daryti, jei augalų perkelti negalite
Ne visada įmanoma viską perorganizuoti. Bet yra dalykų, kuriuos galima padaryti bet kuriame sode.
Genėkite apatinius lapus. Kuo mažiau tankumo apačioje – tuo daugiau šviesos ir oro, tuo mažiau drėgmės.
Valykite nukritusias lapijas. Reguliariai, ypač rudenį ir pavasarį. Erkės mėgsta slėptis po lapais.
Palikite tarpus. Jei augalai susiliečia – paretinkite. Oro cirkuliacija mažina drėgmę.
Naudokite mulčią iš žievių. Ji greičiau džiūsta nei lapų mulčias ir mažiau patraukli erkėms.
Kaimynas sakė: „Erkių visiškai neišvengsi, jei gyveni gamtoje. Bet gali sumažinti jų skaičių dešimteriopai.”
Rezultatas – mažiau erkių
Negaliu pasakyti, kad erkių visiškai nebeliko. Jos vis dar pasitaiko – gyvename šalia miško.
Bet jų – gerokai mažiau. Vaikams nebereikia tikrinti po kiekvieno žaidimo kieme. Šuo irgi ramiau.
Kaimynas buvo teisus: kartais mes patys sukuriame problemas, net to nesuvokdami. O sprendimas – ne viską išrauti, o tiesiog pakeisti keletą dalykų.
