Lauro lapai – vienas brangiausių prieskonių parduotuvėje. Mažas maišelis – pora eurų. O sunaudoji greitai.
Kaimynė juokiasi: „Aš niekada neperku. Užsiauginu.”
Ant jos palangės stovi gražus krūmas. Žalias, tankus, kvepiantis. Ir ji tiesiog nusiskina, kiek reikia.
Galvojau – tam reikia šiltnamio ar sodo. Pasirodo – užtenka paprastos palangės ir šiek tiek žinių.
Pirmas žingsnis – tinkamas vazonas ir žemė
Kaimynė parodė savo sistemą.
Vazonas su skylėmis – būtina. Lauras nemėgsta šlapių kojų. Jei vanduo stovi – šaknys pūva.
Citrusams skirta žemė – su smėliu. Lengva, drenuojanti. Ne paprasta universali – per sunki.
Persodinimas kas dvejus metus – kol jaunas. Šaknims reikia vietos augti.
Kai lauras subręsta – nebereikia persodinti. Pakanka pakeisti viršutinį žemės sluoksnį kartą per metus.
Vieta – svarbiau nei galvoji
„Kur jį laikai?” – paklausiau.
„Pietų palangėje,” – atsakė. „Jam reikia saulės.”
6 valandos šviesos per dieną – minimum. Geriau – daugiau.
Šiaurės pusėje – neaugs normaliai. Bus liesas, silpnas, blyškus.
Ir dar vienas triukas – sukti vazoną kas savaitę. Kad visos pusės gautų vienodai šviesos. Kitaip auga kreivas.
Žiemą, kai dienos trumpos – galima pridėti auginimo lempą. Bet kaimynė sako, kad pietų palangėje pakanka ir be jos.
Laistymas – mažiau nei galvoji
„Dažnai laistai?” – paklausiau.
„Per daug laistyti – blogiau nei per mažai,” – atsakė ji.
Vasarą – kai žemės paviršius pradeda džiūti. Maždaug kas 3-4 dienas, priklausomai nuo karščio.
Žiemą – rečiau. Lauras „miega”. Gal kartą per savaitę ar dvi.
Taisyklė paprasta: įkišk pirštą į žemę. Jei sausa – laistyti. Jei drėgna – palaukti.
Perpylimas – didžiausia klaida pradedančiųjų. Tada šaknys pradeda pūti, lapai gelsta, augalas miršta.
Tręšimas – tik augimo sezonu
Nuo kovo iki spalio – kartą per mėnesį universaliomis trąšomis.
Nuo lapkričio iki vasario – nieko. Augalas ilsisi. Trąšos tik pakenktų.
Kaimynė naudoja paprasčiausias dekoratyvinių augalų trąšas iš parduotuvės. Nieko ypatingo.
„Lauras – nenorūs augalas,” – sako ji. „Nereikia sudėtingų mišinių.”
Genėjimas – kad būtų tankus
Kaimynės lauras – tankus ir kompaktiškas. Ne viena ilga šaka, o pilnas krūmas.
Paslaptis – reguliarus genėjimas.
Nuo kovo iki spalio – kas porą mėnesių nukirpti per ilgas šakas. Pjauti virš lapo mazgo – tada išaugs dvi naujos šakos vietoj vienos.
Augalas nebijo stipraus genėjimo. Net jei nukirpi trečdalį – atsigaus ir bus dar tankesnis.
Kaip skinti lapus virtuvei
„Ar nepakenki augalui, kai skini?” – paklausiau.
„Atvirkščiai,” – nusišypsojo kaimynė. „Skinimas – kaip genėjimas. Skatina augti tankiau.”
Skinti nuo šakų galiukų – subrendusius, tamsiai žalius lapus.
Švieži lapai – aromatingesni nei džiovinti. Bet galima ir džiovinti – skonis net sustiprėja po poros savaičių.
Vienas subrndęs augalas duoda pakankamai lapų visai šeimai. Visus metus. Nemokamai.
Galutinė mintis
„Lauras ant palangės – vienas paprasčiausių augalų,” – pasakė kaimynė. „Reikia tik žinoti kelis dalykus.”
Dabar ir aš turiu laurą. Stovi pietų palangėje. Ir kiekvieną kartą, kai reikia lapo sriubai – tiesiog nusiSkinu.
Parduotuvėje jau seniai nepirkau. Ir džiaugiuosi kiekvieną kartą, kai matau tą žalią krūmą ant palangės.
Kiek kainuoja pradėti
Mažas lauro medelis – 5-10 eurų. Vazonas ir žemė – dar tiek pat.
Per metus – tas pats augalas duos lapų už keliasdešimt eurų. Ir taip kasmet.
Investicija atsiperka per kelis mėnesius. O džiaugsmas – neįkainojamas.
