„Pelynas gydo vėžį” – skaičiau internete. 16 tipų! Moksliniai tyrimai!
Nuskubėjau pas onkologą su spausdintais straipsniais. Jis perskaitė. Atsiduso.
„Laboratorijoje – taip. Žmoguje – dar nežinom.”
Ir paaiškino skirtumą, kurio dauguma nesupranta.
Kas iš tikrųjų įrodyta
Artemisininas – veiklioji medžiaga pelyne – tikrai veikia vėžio ląsteles. Laboratorijoje.
Tyrimai parodė aktyvumą prieš 16 navikų tipų: plaučių, krūtų, prostatos, kelias leukemijos formas.
Mechanizmas – įdomus. Vėžio ląstelės kaupia daugiau geležies nei sveikos. Artemisininas reaguoja su geležimi ir sukuria reaktyviąsias deguonies rūšis – jos pažeidžia vėžio ląsteles.
Teoriškai – genialus. Praktiškai – sudėtingiau.
Kodėl laboratorija ≠ žmogus
„Mėgintuvėlyje galiu nužudyti vėžio ląsteles su balikiu,” – pasakė gydytojas. „Bet tai nereiškia, kad baliklis gydo vėžį.”
Laboratorijoje viskas kontroliuojama. Koncentracija, laikas, aplinka.
Žmogaus kūne – chaosas. Vaistas turi:
- Įsisavintis per virškinimą
- Patekti į kraują tinkama koncentracija
- Pasiekti naviką
- Nesukelti žalos sveikiems audiniams
Daugelis žadančių laboratorinių rezultatų žlunga žmogaus tyrimuose. Tai normalu. Tai mokslas.
Ko mes dar nežinome
Gydytojas išvardijo spragas:
Dozė – kiek reikia? Laboratorijoje naudojamos koncentracijos gali būti toksiškos žmogui.
Biologinis prieinamumas – kiek iš išgerto pelynų pasiekia kraują? Gal 5%? Gal 50%? Nežinom.
Sąveikos – kaip veikia su chemoterapija? Gal stiprina? Gal silpnina? Gal sukelia naujų problemų?
Ilgalaikis saugumas – kas nutinka vartojant mėnesius? Kepenys? Inkstai?
„Kol neatsakysim į šiuos klausimus – negaliu rekomenduoti,” – pasakė jis.
Jei vis tiek nori bandyti
Gydytojas nesupyko. Suprato, kad žmonės ieško vilties.
„Jei bandysi – bent daryk saugiai,” – pasakė.
Pirma – pasakyk onkologui. Visada. Be išimčių. Kai kurios žolelės trukdo chemoterapijai.
Antra – trumpi kursai. 5-10 dienų. Ne mėnesiais.
Trečia – standartinis paruošimas. Arbatinis šaukštelis džiovintų pelynų, užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti 10 minučių.
Ketvirta – stebėk organizmo reakcijas. Pykina? Silpna? Keista? Sustok.
Ko pelynas NEGALI
Gydytojas buvo tiesus:
„Pelynas negali pakeisti chemoterapijos. Negali pakeisti operacijos. Negali pakeisti radioterapijos.”
Jei kas nors sako, kad gali – meluoja arba nesuvokia mokslo.
Geriausiu atveju – papildoma priemonė. Gal padeda jaustis geriau. Gal stiprina organizmą. Bet ne pagrindinis gydymas.
Kodėl farmacija „slepia”?
„Ar farmacijos kompanijos nenori, kad žinotume?” – paklausiau.
Gydytojas nusijuokė.
„Jei pelynas tikrai gydytų vėžį – farmacija pirmoji jį parduotų. Už didelius pinigus. Su patentu.”
Problema ne sąmoksle. Problema – įrodymų trūkume.
Klinikiniai tyrimai brangūs. Milijonai eurų. Kas finansuos pelynų tyrimus, jei negalima patentuoti augalo?
Tai ne sąmokslas. Tai ekonomika.
Galutinė mintis
„Viltis – svarbi,” – pasakė gydytojas išleisdamas. „Bet viltis turi būti pagrįsta. Kitaip – tai tik iliuzija.”
Pelynas – įdomus. Verta tolesnių tyrimų. Bet šiandien – ne vaistas nuo vėžio.
Gal rytoj bus kitaip. Bet šiandien – laikykis to, kas įrodyta.
Ir jei kas nors siūlo „gamtinę alternatyvą” vietoj gydymo – bėk. Greičiau nei nuo vėžio.
Ką iš tikrųjų galima daryti
Gydytojas patarė: jei nori stiprinti organizmą gydymo metu – yra dalykų, kurie tikrai padeda.
Mityba – daržovės, baltymai, mažiau cukraus.
Judėjimas – kiek įmanoma, bet reguliariai.
Miegas – kuo daugiau ir reguliariau.
Stresas – mažinti, kiek įmanoma.
Tai neįdomu. Tai neegzotiška. Bet tai – įrodyta.
