Mano senelis gyveno iki 89 metų. Niekada rimtai nesirgo. Energijos turėjo daugiau nei daugelis jaunesnių.
Kiekvieną pavasarį, kai tik pradėdavo šilti, jis išeidavo su pintine. Grįždavo su dilgėlėmis.
„Seneli, kam tau tos piktžolės?” – klausdavau vaikystėje.
Jis šypsodavosi: „Tai ne piktžolės. Tai pavasario vaistas. Po žiemos organizmui reikia atsinaujinti.”
Ilgai nesupratau. Kol pats nepradėjau jausti, ką reiškia pavasarinis nuovargis.
Kodėl pavasarį jaučiamės išsekę
Per žiemą organizmas išeikvoja atsargas. Mažiau saulės, mažiau šviežio maisto, mažiau judėjimo.
Pavasarį daugelis jaučia:
- Nuovargį be aiškios priežasties
- Plaukų slinkimą – ypač moterys
- Blyškią odą ir silpnus nagus
- Sąnarių skausmus, kurie atbunda su drėgnu oru
Senelis sakė: „Dilgėlės turi viską, ko organizmui reikia po žiemos.”
Ir jis buvo teisus.
Kas yra dilgėlėse
Pasidomėjau – ir nustebau.
Geležis – daugiau nei daugelyje daržovių. Padeda kovoti su anemija ir nuovargiu.
Vitaminas C – padeda geležiai įsisavinti.
Silicis – stiprina plaukus, nagus, jungiamąjį audinį.
Chlorofilas – valo kraują ir teikia energijos.
Antihistamininės medžiagos – padeda nuo pavasarinių alergijų.
Vienas augalas – ir tiek naudos. Nemokamai, augantis kiekviename pamiškėje.
Kada ir kaip rinkti
Senelis turėjo taisykles:
Laikas – ankstyvas rytas, kai rasa jau išdžiūvusi. Tada dilgėlės stipriausios.
Vieta – toli nuo kelių ir laukų, kurie purškiami. Miško pakraščiai, upelių pakrantės.
Ką rinkti – tik viršutines 4 lapų poras. Jos švelniausios ir turtingiausios.
Kaip – su storomis pirštinėmis ir aštriosiomis žirklėmis. Kirpk, nestumk – taip augalas vėl ataugs.
Kur dėti – į pintinę arba popierinį maišą. Ne į plastiką – jis kaupia šilumą ir gadina lapus.
Trys senelio receptai
1. Paprasčiausia arbata
Saują šviežių dilgėlių lapų užpilk karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Palik 10 minučių po dangčiu.
Gerk pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Senelis pridėdavo citrinos – sakė, kad taip geriau įsisavina geležis.
2. Stiprusis užpilas
Jei jautiesi labai išsekęs – stipresnė versija.
Dilgėles susmulkink, užpilk karštu vandeniu ir palik 2-3 valandas. Nukošk.
Gerk po pusę stiklinės ryte tuščiu skrandžiu.
3. Dilgėlių sriuba
Pakepink svogūną ir česnako, pridėk bulvių kubelių, užpilk sultiniumi. Kai bulvės beveik minkštos – suberk smulkintas dilgėles.
Svarbu – dilgėles dėk pačioje pabaigoje, tik porai minučių. Taip išsaugosi vitaminus.
Senelis valgydavo šią sriubą bent kartą per savaitę visą pavasarį.
Kaip laikyti dilgėles
Šviežios dilgėlės laikosi tik kelias dienas šaldytuve.
Džiovinimas – išdėliok ant popieriaus vėsioje, vėdinamoje vietoje. Kai visiškai sausos – sudėk į stiklainį. Laikosi iki metų.
Šaldymas – nuplautus lapus sudėk į maišelį ir šaldyk. Tinka sriuboms ir arbatoms visus metus.
Senelis džiovindavo ant aukšto – sakė, kad ten „tinkamas oras”.
Kam dilgėlės netinka
Senelis perspėdavo:
Nėščioms – dilgėlės gali sukelti gimdos susitraukimus. Geriau vengti.
Sergantiems inkstų ligomis – dilgėlės turi diuretinį poveikį.
Vartojantiems kraujo skiediklius – dilgėlės turi vitamino K, kuris veikia krešėjimą.
„Jei abejoji – paklausk gydytojo,” – sakydavo jis. „Bet daugumai žmonių – tik nauda.”
Galutinė mintis
Senelis sakė: „Gamta duoda vaistą kiekvienam sezonui. Pavasarį – dilgėles. Tereikia pasilenkti ir pasiimti.”
Dabar aš pats kiekvieną pavasarį einu su pintine. Ir jaučiu, kaip po kelių savaičių energija grįžta.
89 metai. Jokių rimtų ligų. Gal dilgėlės – tik dalis priežasties. Bet tikrai ne mažiausia.
slug: dilgeles-pavasaris-senelio-receptai
