Kiekvieną rudenį tas pats scenarijus: peršalimas, sloga, kosulys, savaitė lovoje. Maniau, kad taip tiesiog yra – vieni serga dažniau, kiti rečiau.
Kol vieną dieną kaimynė paklausė, kodėl vėl čiaudžiu.
„Trisdešimt metų nesergu ilgiau nei porą dienų”, – pasakė ji ramiai, lyg kalbėtų apie orą. „Turi stiklainį šaldytuve. Šaukštelis ryte – ir viskas.”
Pagalvojau, kad perdeda. Bet kai parodė, ką ten laiko, nusprendžiau išbandyti. Po dviejų mėnesių turiu pripažinti – kažkas šiame senajame recepte tikrai veikia.
Trys ingredientai, kurie dirba kartu
Kaimynė atidarė stiklainį ir parodė tamsų, tirštoką mišinį. Kvapas buvo stiprus – česnakas, kažkas saldaus ir dar kažkas, ko iš karto neatpažinau.
Česnakas – kelios galvutės, skiltelės nuluptos ir sutraišktos. Ne supjaustytos – būtent sutraišktos, kad išsiskirtų tos veikliosios medžiagos.
Gvazdikėliai – tie patys, kuriuos dedame į pyragus ar marinatus. Sumalti arba lengvai sutraiškyti.
Medus – žalias, neapdorotas. Tiek, kad visiškai apsemtų česnaką ir gvazdikėlius.
„Santykis paprastas”, – paaiškino ji. „Dvi dalys česnako, viena dalis gvazdikėlių. Užpili medumi, kad viskas panirtų. Ir palieki.”
Palieki? Čia prasidėjo įdomiausia dalis.
Septynios dienos, kurios keičia viską
Mišinys nededamas į šaldytuvą iš karto. Pirma – fermentacija.
Stiklainis paliekamas tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Kasdien reikia atidaryti ir pamaišyti – tik tiek. Per savaitę vyksta lėtas procesas: medus traukia skysčius iš česnako, gvazdikėlių eteriai maišosi su medaus fermentais, viskas tampa vienu junginiu.
„Po septynių dienų – į šaldytuvą”, – pasakė kaimynė. „Ir gali vartoti visą žiemą.”
Paklausiau, ar tai saugu. Ji nusijuokė: „Mano mama darė. Ir jos mama. Niekas nenumirė.”
Bet aš vis tiek pasidomėjau plačiau. Pasirodo, šis receptas turi ir mokslinį pagrindą.
Ką sako tyrimai
Česnakas, gvazdikėliai ir medus – ne atsitiktinis derinys. Kiekvienas ingredientas turi savybių, kurios papildo viena kitą.
Česnakas – tyrimai rodo antimikrobinį ir antivirusinį poveikį. Alicinas – pagrindinis veiklusis junginys – gali padėti kovoti su kvėpavimo takų infekcijomis. Kai kurie tyrimai nurodo, kad reguliarus česnako vartojimas sumažina peršalimų dažnį ir trukmę.
Gvazdikėliai – turi eugenolio, kuris pasižymi antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tradiciškai naudojami burnos infekacijoms, bet veikia ir plačiau.
Medus – ne tik saldiklis. Ramina gerklę, turi antimikrobinių savybių, skatina audinių gijimą. Svarbu – tik žalias medus, neapdorotas karščiu.
Kai šie trys komponentai sujungiami ir fermentuojami kartu, jų poveikis gali būti sinerginis – stipresnis nei kiekvieno atskirai.
Mokslas dar nepasakė galutinio žodžio, bet pirminiai duomenys atrodo padrąsinantys.
Kaip vartoti teisingai
Kaimynė davė aiškias instrukcijas:
Dozė. Vienas arbatinis šaukštelis per dieną suaugusiems. Vaikams nuo trejų metų – pusė šaukštelio. Kūdikiams iki metų – jokiu būdu, nes žalias medus jiems pavojingas.
Laikas. Ryte, tuščiu skrandžiu. Taip aktyviosios medžiagos įsisavinamos geriausiai, be maisto trukdžių.
Būdas. Galima valgyti tiesiai iš šaukšto. Galima ištirpinti šiltame (ne karštame!) vandenyje ar žolelių arbatoje. Galima užtepti ant duonos ar sumaišyti su jogurtu.
Kursas. Trys savaitės vartojimo, viena savaitė pertraukos. Tai leidžia organizmui pailsėti ir padeda stebėti, ar nėra nepageidaujamų reakcijų.
„Neperlenk”, – perspėjo kaimynė. „Šaukštelis – užtenka. Daugiau – ne geriau.”
Pirmos savaitės dienoraštis
Nusprendžiau fiksuoti, kas vyksta:
1–3 dienos. Skonis stiprus, bet ne nemalonus. Česnakas jaučiasi, bet medus švelnina. Jokių ypatingų pojūčių.
4–5 dienos. Pastebėjau, kad ryte jaučiuosi žvalesnis. Gal placebo, gal ne.
6–7 dienos. Kolegos biure pradėjo čiaudėti – sezoninis virusas. Aš – nieko.
Antra savaitė. Visi aplink serga. Aš – šiek tiek užkimęs balsas vieną rytą, bet po dienos praėjo.
Trečia savaitė. Pirmas kartas per daugelį metų, kai rudens peršalimų sezonas praėjo be manęs.
Sutapimas? Gal. Bet sutapimų seka pradeda atrodyti kaip sistema.
Kam šis mišinys netinka
Prieš pradedant – svarbu žinoti ribas.
Kraują skystinantys vaistai. Česnakas gali sustiprinti jų poveikį ir padidinti kraujavimo riziką. Jei geriate varfariną ar panašius preparatus – pasitarkite su gydytoju.
Diabeto vaistai. Ir česnakas, ir medus gali paveikti gliukozės kiekį. Stebėkite rodiklius atidžiau.
Alergija bet kuriam ingredientui – akivaizdu, bet verta priminti.
Nėštumas ir žindymas. Nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima rekomenduoti. Geriau susilaikyti arba pasitarti su specialistu.
Kūdikiai iki vienerių metų. Medus jiems draudžiamas – botulizmo rizika.
Jei simptomai blogėja, kyla temperatūra, atsiranda netikėtas kraujavimas ar gelta – nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Šalutiniai poveikiai, kurių galima tikėtis
Dauguma žmonių toleruoja mišinį gerai, bet kai kas gali pajusti:
Virškinimo diskomfortą – česnakas gali sukelti rėmuo ar pilvo pūtimą. Jei taip nutinka – sumažinkite dozę arba vartokite po lengvų pusryčių.
Burnos dirginimą – gvazdikėliai gali šiek tiek deginti. Užgerkite vandeniu.
Česnako kvapą – taip, jis bus. Petražolės ar mėtų arbata gali padėti.
Jei reakcija stipri – nutraukite. Tai ne vaistas, o maisto papildas. Jūsų komfortas svarbiau.
Ką supratau po dviejų mėnesių
Dabar stiklainis su tamsiu, kvepiančiu mišiniu stovi mano šaldytuve. Ruošiu jį kas porą mėnesių – procesas užima penkiolika minučių, o rezultatas tarnauja ilgai.
Ar tai panacėja? Ne. Ar tai pakeis vaistus, jei rimtai susirgsiu? Ne.
Bet ar tai padeda išlikti ant kojų, kai visi aplink krenta? Mano patirtis sako – taip.
Kiekvieną rytą, kai imu tą šaukštelį, prisimenu kaimynės žodžius: „Kartais seniausi receptai išlieka ne be priežasties.”
Trisdešimt jos metų be rimtų peršalimų – gal ir ne įrodymas, bet tikrai argumentas.
