Kiekvieną rudenį ta pati istorija. Prasideda peršalimų sezonas, ir aš kaip paklusni mokinė imu pjauti citrinas, tarkuoti imbiierą, berti cinamoną. Taip darė mano mama, taip darė močiutė, taip daro visi aplink. O aš vis tiek sirgdavau – kartais du, kartais tris kartus per žiemą.
Praėjusį lapkritį sėdėjau pas šeimos gydytoją su jau trečiu per du mėnesius peršalimu. Ji pažvelgė į mane ir paklausė: „O gvazdikėlius į arbatą dedatės?” Mano veidas tikriausiai atrodė taip, lyg būtų paklaususi, ar dedu į arbatą vinių. „Kokius gvazdikėlius?” – išlemenu. Ji tik papurtė galvą ir pradėjo aiškinti.
Nuo to pokalbio praėjo metai. Šią žiemą nesirgau nė karto.
Kodėl citrina ir imbieras neveikia taip, kaip tikimės
Nesupraskit neteisingai – citrina turi vitamino C, imbieras šildo, cinamonas maloniai kvepia. Visa tai nėra blogai. Problema ta, kad mes tikimės iš jų daugiau, nei jie gali duoti.
Citrina suteikia antioksidantų ir šiek tiek vitamino C. Bet vitamino C kiekis vienoje citrinoje yra gana kuklus, o jo poveikis imuninei sistemai – ribotas. Imbieras gerina virškinimą ir šildo organizmą, bet tiesiogiai imuninės sistemos jis nestiprina taip, kaip daugelis mano. Cinamonas turi priešuždegiminių savybių, bet jos pasireiškia tik vartojant didelius kiekius ilgą laiką.
Mes geriame šias arbatas, nes taip darė mūsų mamos ir močiutės. Bet gal jos tiesiog nežinojo apie kitą produktą, kuris stovi toje pačioje lentynoje, tik niekas į jį nekreipia dėmesio?
Kas yra gvazdikėliuose, ko nėra kituose prieduose
Gvazdikėliai – tie maži, rudi, kvapnūs žiedai, kuriuos dauguma žmonių naudoja tik marinuodami silkes ar kepdami kalėdinį pyragą. O jų viduje slypi kažkas, ko neturi nei citrina, nei imbieras, nei cinamonas.
Eugenolis – tai pagrindinis gvazdikėlių eterinis aliejus, kuris sudaro iki 90 procentų jų sudėties. Šis junginys turi stiprų antivirusinį ir antibakterinį poveikį. Jis tiesiogiai slopina patogenus – tuos virusus ir bakterijas, kurie sukelia peršalimus ir gripą.
Polifenoliai – tai antioksidantai, kurie mažina oksidacinį stresą organizme. Kai esame pervargę ar stresą patiriame, mūsų imuninė sistema silpsta. Polifenoliai padeda jai atsistatyti ir veikti efektyviau.
Imunomoduliaciniai junginiai – sudėtingas žodis, bet paprasta esmė. Gvazdikėliai skatina T ir B limfocitų – imuninių ląstelių – dauginimąsi. Daugiau šių ląstelių reiškia stipresnę gynybą prieš infekcijas.
Tyrimai rodo, kad reguliarus gvazdikėlių vartojimas padidina antikūnų kiekį kraujyje. Ne šiaip „šiek tiek pagerina savijautą” – o realiai, išmatuojamai sustiprina organizmo gebėjimą kovoti su ligomis.
Trigubas poveikis, kurio negausi iš jokio kito priedo
Gydytoja man paaiškino taip: gvazdikėliai veikia trimis frontais vienu metu. Ne vienu, kaip citrina. Ne dviem, kaip imbieras. Trimis.
Pirma – skatina antikūnų gamybą. Organizmas pradeda aktyviau gaminti imunoglobulinus – tuos baltymus, kurie atpažįsta ir neutralizuoja virusus bei bakterijas. Tai kaip padidinti kariuomenę prieš mūšį.
Antra – mažina uždegimą. Kai organizme vyksta uždegimas, imuninė sistema būna užimta juo ir negali tinkamai kovoti su naujomis grėsmėmis. Gvazdikėliai ramina uždegimą ir išlaisvina imuninę sistemą tikram darbui.
Trečia – tiesiogiai naikina patogenus. Eugenolis ir kiti junginiai patys kovoja su virusais ir bakterijomis, nelaukdami, kol tai padarys imuninė sistema. Tai kaip turėti ir kariuomenę, ir snaiperius vienu metu.
Šis trigubas mechanizmas ir leidžia gvazdikėliams būti tokiems efektyviems. Ne vienas veiksmas, o trys sinchronizuoti veiksmai, kurie sustiprina vienas kitą.
Kaip paruošti, kad neišgaruotų svarbiausi junginiai
Čia daugelis padaro klaidą. Ima gvazdikėlius, meta į verdantį vandenį ir tikisi stebuklų. O stebuklai tiesiog išgaruoja kartu su garais.
Eugenolis – tas svarbiausias junginys – yra lakus. Tai reiškia, kad aukštoje temperatūroje jis tiesiog išgaruoja į orą, vietoj to, kad patektų į jūsų arbatą ir organizmą. Virinant vandenyje šimtu laipsnių, prarandate didžiąją dalį to, dėl ko visas reikalas ir pradėtas.
Tinkama temperatūra – 70-80 laipsnių. Tai karštas, bet ne verdantis vanduo. Praktiškai – užvirinate vandenį, palaukiate porą minučių, kol šiek tiek atvėsta, ir tada pilate ant gvazdikėlių.
Kiekis – vienas ar du sveiki žiedai. Daugiau nereiškia geriau. Gvazdikėliai yra koncentruoti, ir per didelis kiekis gali sukelti virškinimo diskomfortą arba tiesiog padaryti arbatą per stiprią gerti.
Užplikymo laikas – penkios septynios minutės. Per trumpai – neišsitrauks pakankamai veikliųjų medžiagų. Per ilgai – arbata taps per karti ir nemaloni.
Svarbiausia – naudoti sveikus gvazdikėlių žiedus, ne maltus. Maltuose milteliuose dalis eterinių aliejų jau būna išgaravusi sandėliavimo metu.
Kada gerti ir kiek dažnai per peršalimo sezoną
Gydytoja man davė aiškią schemą, kurios laikausi iki šiol.
Profilaktikai – vienas puodelis per dieną, geriausiai ryte. Mūsų imuninė sistema turi savo ritmą, ir rytais ji būna jautresnė naujiems signalams. Rytinė gvazdikėlių arbata tarsi užprogramuoja ją visai dienai.
Kai jaučiate pirmuosius simptomus – du trys puodeliai per dieną. Kai gerklėje pradeda niežtėti, kai pajuntate tą keistą nuovargį, kuris praneša apie artėjantį peršalimą – tai momentas didinti dozę. Dažnai pavyksta sustabdyti ligą dar jai neįsibėgėjus.
Sezonas – nuo lapkričio iki kovo. Tai didžiausio pažeidžiamumo mėnesiai, kai virusai plinta intensyviausiai, o mūsų organizmai silpniausi dėl šalčio ir šviesos trūkumo.
Svarbu pradėti reguliarų vartojimą prieš susirgstant, o ne tada, kai jau guli lovoje su temperatūra. Gvazdikėliai stiprina imunitetą, bet negali išgydyti jau įsisiautėjusios infekcijos.
Vienas dalykas, kurį pridėti šalia gvazdikėlių
Jei jau turite gvazdikėlių, galite juos derinti su kitais priedais – tik dabar jau žinodami, kad gvazdikėliai atlieka pagrindinį darbą, o kiti tik papildo.
Medus – pridėkite, kai arbata jau atvėsusi iki geriamos temperatūros. Karštas vanduo sunaikina medaus naudingąsias savybes. Medus suteikia papildomų antibakterinių junginių ir, žinoma, saldina arbatą.
Citrina – galima pridėti šiek tiek šviežiai spaustos citrinos sulčių. Ji suteiks vitamino C ir pagyvins skonį. Tik neperdėkite – gvazdikėlių skonis pats yra ryškus.
Imbieras – maža tarkuoto imbiero šaknelio dalis suteiks šilumos pojūtį ir palengvins virškinimą. Geras derinys šaltiems žiemos vakarams.
Bet svarbiausia – net jei geriate arbatą visiškai be priedų, vien su gvazdikėliais ir vandeniu – jau darote daugiau savo imunitetui nei su visomis citrinomis pasaulyje.
Kodėl aš nebeperkau peršalimo vaistų šią žiemą
Praėjusią žiemą mano vaistinėlėje buvo nosies lašų, gerklės purškiklių, parasetamolio ir dar keletas dėžučių „visokiems atvejams”. Šiemet ten guli tik gvazdikėlių pakelis ir stiklainis medaus.
Ne todėl, kad tapau kažkokia gamtos gydymo fanatike. Tiesiog nereikėjo – nesirgau. Pirmą kartą per penkiolika metų praėjau žiemą be nė vieno peršalimo, be temperatūros, be to mėnesio kosčiojimo, kuris anksčiau būdavo mano nuolatinis palydovas nuo gruodžio iki vasario.
Gal tai sutapimas. Gal tiesiog ta žiema buvo lengvesnė. Bet kai paklausiu savęs, kas pasikeitė – atsakymas paprastas: arbata su gvazdikėliais kiekvieną rytą.
Ta gydytoja tikriausiai net neprisimena mūsų pokalbio. Jai tai buvo eilinis pacientas, eilinis patarimas. O man tai buvo momentas, kai pagaliau sužinojau tai, ką turėjau žinoti seniai. Kartais pats paprasčiausias sprendimas guli tiesiai prieš akis – ant tos pačios virtuvės lentynos, kur stovi druska ir pipirai.
