Visą gyvenimą galvojau, kad piktžolės reikia ravėti. Kol viena kaimynė pamatė, kaip raunu portulakus, ir sustabdė mane vienu sakiniu: „Ar tu žinai, ką išmeti? Aš juos valgau kiekvieną rytą.”
Pagalvojau – juokauja. Bet ji atrodė dešimčia metų jaunesnė nei buvo. Plaukai blizgėjo, oda – lygi ir švytinti. Nusprendžiau išbandyti.
Po savaitės supratau, kodėl ši „piktžolė” Viduržemio jūros regione vadinama sveikatos žole.
Kodėl portulakus mūsų močiutės vadino „aukso žole”
Portulakus daugelis laiko piktžole, bet iš tiesų tai viena maistingiausių lapinių daržovių pasaulyje.
Jie turi daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei bet kuri kita lapinė daržovė – net daugiau nei kai kurios žuvys. Būtent omega-3 mažina uždegimą, kuris sukelia odos senėjimą ir plaukų silpnėjimą.
Vitaminai A ir C skatina kolageno gamybą – to paties baltymo, kuris laiko odą elastingą ir jaunatviška. Cinkas ir selenas apsaugo ląsteles nuo oksidacinės žalos.
B grupės vitaminai reguliuoja energijos apykaitą. Štai kodėl po portulakų pusryčių nesijunti lyg būtum miegojęs dvi valandas.
Mano ryto receptas, kuris užtrunka 5 minutes
Receptas toks paprastas, kad pirmosiomis dienomis netikėjau, jog veiks.
Pasiruoškite: 30 gramų šviežių portulakų lapų, vieną kiaušinį, šaukštą alyvuogių aliejaus, vieną riekelę pilno grūdo duonos, šaukštą citrinos sulčių ir žiupsnelį druskos.
Lapus nuplaukite ir smulkiai supjaustykite. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir suberkite lapus. Pakepinkite vos minutę – jie suminkštės ir tūris sumažės perpus.
Dubenyje išplakite kiaušinį su citrinos sultimis ir druska. Supilkite ant lapų ir kepkite, kol kiaušinis sustings.
Patiekite ant pagruzdinto duonos griežinėlio. Viskas.
Trys variacijos, kai pabosta klasikinis receptas
Pirmoji – su linų sėmenimis. Pridėkite 10 gramų susmulkintų linų sėmenų. Gausite papildomą omega-3 porciją ir švelnų riešutinį skonį.
Antroji – su varške. Sumaišykite 20 gramų mažo riebumo varškės. Daugiau baltymo, daugiau kalcio, ilgiau išlieka sotumo jausmas.
Trečioji – su citrinų žievele. Įberkite 5 gramus smulkintos citrinos žievelės ir žiupsnelį jūros druskos. Gaivesnis skonis ir papildomas vitamino C šaltinis.
Kas nutiko per pirmąją savaitę
Nesakysiu, kad raukšlės išnyko per naktį – taip nebūna. Bet štai ką pastebėjau.
Po trijų dienų oda nustojo sausėti. Paprastai žiemą naudoju drėkinamąjį kremą du kartus per dieną – dabar pakanka vieną.
Po penkių dienų plaukai atrodė gyvesni. Ne stebuklingai, bet blizgesys tikrai padidėjo. Šukuodamasi pamačiau mažiau išslaikiusių plaukų.
Energija rytais – stabilesnė. Jokio ryškaus šuolio, bet nebebuvo to „aš dar miegu” jausmo iki pietų.
Ar tai moksliškai įrodyta? Tyrimai dar vyksta. Bet mano veidrodis ir savijauta sako pakankamai.
Kas turėtų būti atsargus
Portulakus tinka daugumai, bet ne visiems.
Jei vartojate kraujo skystinančius vaistus – pasitarkite su gydytoju. Portulakuose yra vitamino K, kuris gali paveikti vaistų veikimą.
Jei turite inkstų problemų – pradėkite nuo labai mažų kiekių. Portulakuose yra oksalatų, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti problemų.
Nėščioms ir maitinančioms mamoms geriau susilaikyti arba pasitarti su specialistu.
Visiems kitiems – pradėkite pamažu. Pirmą dieną – vos šaukštas. Palaukite dvi dienas, stebėkite, kaip jaučiatės. Jei viskas gerai – didinkite dozę palaipsniui.
Kur rasti ir kaip išsirinkti
Portulakus auga beveik kiekviename sode kaip „piktžolė”. Jei turite sodą – tiesiog nustokite juos rauti.
Rinkitės lapus iš švarių vietų, toli nuo kelių ir chemiškai apdorotų plotų. Geriausi – jauni, sultingi lapeliai.
Turguje kartais galima rasti – klauskite ekologiškų ūkininkų. Kai kuriose specializuotose parduotuvėse parduodami kaip „portulakos” arba „purslane”.
Jei nerandate šviežių – galite užsiauginti patys. Sėklos pigios, auga greitai, priežiūros beveik nereikia.
Dabar žiūriu į piktžoles kitomis akimis
Kai kaimynė sustabdė mane tą dieną, pagalvojau – dar viena „stebuklingų” patarimų davėja. Bet ji buvo teisi.
Kartais vertingiausi dalykai auga tiesiai po nosimi – ir mes juos išmetame kaip šiukšles.
Dabar kiekvieną rytą pradedu nuo portulakų pusryčių. Ir kiekvieną kartą prisimenu, kiek metų praradau, kol pagaliau išgirdau.
